Jei šiandien Jūsų paklausčiau, kokios yra Jūsų tikrosios vertybės ir kaip jomis vadovaujatės – ar turėtumėte atsakymą? Daugelis nedelsdami galėtų įvardinti darbą, šeimą, sveikatą, bet ar tikrai šios vertybės atsispindi Jūsų kasdieniuose sprendimuose, elgesyje ir ribose?
Daugybė žmonių, pradėję DaVinci 365® ARCHITECTUS programą, iš pradžių negali tiksliai įvardinti, kokie vidiniai principai juos iš tiesų veda. Būtent čia, vertybių tuštumoje, ir slypi gilios ilgalaikės problemos pradžia: sprendimų chaosas, neautentiški tikslai, netikras gyvenimo kelias.
Kai nežinote, kas Jums svarbu, lengvai pradedate gyventi ne savo gyvenimą
Neaiškios ar neveikiančios vertybės dažnai priveda prie to, kad žmogus pradeda siekti ne savo tikslų, laikytis ne savo ribų, priiminėti sprendimus pagal kitų nuomonę.
Ir net nepastebi, kaip ima realizuoti svetimą scenarijų – vadovo, partnerio, tėvų ar socialinių tinklų formuotojų. Šitaip prarandamas gyvenimo kontrolės jausmas, silpnėja motyvacija, ima augti vidinė frustracija, kuri ilgainiui pereina į pasimetimą, perdegimą arba tylų pasitraukimą iš aktyvaus gyvenimo.
Iškreipta vertybių samprata – dirva iliuzijoms ir paviršutiniam gyvenimui
Viena pavojingiausių šiuolaikinių klaidų – manyti, kad vertybės slypi išoriniuose „balanso šaltiniuose“. Radijas, TV, socialiniai tinklai, motyvacinės knygos – atrodo, jog čia turėtų būti atsakymai.
Tačiau tai tik greito vartojimo turinys, kuris sukuria iliuziją, kad ieškote, nors iš tikrųjų tik bėgate nuo tikrų atsakymų. Ir kai vėl nesulaukiate ilgalaikio rezultato, atsiranda nusivylimas, savikritika, vidinis pyktis. Tik ne todėl, kad Jūs kažką darote blogai – bet todėl, kad ta „instrukcija“ buvo skirta ne Jums.
Kai neveikia vertybės – tampame tuo, kas patogu kitiems
Dažnas pokalbis su programos dalyviais atskleidžia pavojingą tendenciją: žmonės renkasi tikslus, kurie ne jų. Dar blogiau – jie net nepastebi, kad kopijuoja kito žmogaus gyvenimo modelį.
Tai atsitinka tuomet, kai vidinė vertybių sistema išjungta arba neveikia. Tokiu atveju Jūsų sprendimus lemia ne vidinis kompasas, o aplinka, tendencijos ar baimė būti nepritapusiu. Tokia būsena ilgainiui virsta gyvenimo imitacija, kurioje žmogus nebesupranta, kodėl jaučia nuovargį, nepilnatvę, susierzinimą ar net pyktį.
Tikros vertybės yra matomos per Jūsų veiksmus
Dažnai žmonės sako: „Man svarbi pagarba.“ Tačiau jų elgesys rodo priešingai – jie pertraukinėja kitus, dirba viršvalandžius negerbdami savo ribų, atšaukia suplanuotą poilsį dėl kitų poreikių. Tokiu atveju tai – tik deklaracija.
Tikros vertybės visada atsispindi sprendimuose, veiksmuose ir ribose. Jei jų nėra – arba jos veikia tik teoriškai – žmogus vis dažniau susiduria su sprendimų chaosu, o galiausiai pasimeta tarp savo ir kitų lūkesčių. Tai tiesus kelias į emocinio saugumo praradimą, santykių trūkinėjimą, motyvacijos stoką.
Dar vienas pavojus – vertybių ignoravimas „saviugdos“ kelyje
Saviugdos turinys, jei vartojamas neatsakingai, gali tapti savaiminio slopinimo įrankiu. Kuo daugiau „kaip tapti laimingam“ būdų išbandote be aiškaus vertybinio filtro, tuo labiau tolstate nuo savęs.
Rezultatas? Gyvenimas, kuris „atrodo“ tobulas, bet nejaučiamas. Santykiai – tvarkingi, bet tušti. Darbas – prasmingas kitų akimis, bet Jums pats kelia abejingumą. Tai viena pavojingiausių vidinių būsenų, kurios žmogus net nemato kaip problemos – nes iš išorės viskas atrodo gerai.
Vertybių nežinojimas – kelias į vidinį chaosą
Kai žmogus neturi aiškaus vertybinio pagrindo, jo kasdienybėje pradeda vyrauti sprendimų chaosas. Jis nuolat keičia kryptį ir tikslus, abejodamas net tais sprendimais, kurie iš tiesų buvo geri. Atsiranda sunkumų aiškiai pasakyti „ne“, sunku brėžti ribas, nes nėra vidinio pamato, į kurį būtų galima atsiremti. Žmogus ima lygintis su kitais, jaustis „kitoks“, „nepakankamas“, ne ten, kur turėtų būti. Laikas užpildomas veiklomis, kurios nei džiugina, nei augina – tik užtušuoja vidinę tuštumą.
Toks chaosas dažnai apgaulingai atrodo kaip „gyvenimo dinamika“, tačiau iš tiesų tai – nuosekli savęs griovimo forma, kuri palaipsniui atima pasitikėjimą, ramybę ir aiškumo jausmą.
Išsigrynintos vertybės – ne pažadas, o būtina sąlyga ilgalaikiam balansui
Kai žmogus išsigrynina tikrąsias savo vertybes ir pradeda jomis vadovautis, į gyvenimą grįžta stabilumas. Atsiranda vidinė ramybė, sprendimai tampa tvirti, aiškūs, o kryptis – nuosekli. Neapibrėžtumas mažėja, nes kiekvienas pasirinkimas pereina per vidinį filtrą: ar tai atitinka mano vertybes, ar tik atrodo, kad „taip reikia“, „taip visi daro“?
Tik tuomet iš tiesų pradeda formuotis:
– tvarūs santykiai, nes jie kuriami ne iš poreikio įtikti, o iš autentiškumo;
– aiškūs prioritetai, kurie nebepaslankūs kiekvienos dienos emocijoms ar aplinkinių spaudimui;
– profesinis kelias, atitinkantis ne CV šablonus, o Jūsų tikrąją paskirtį;
– sprendimų ramybė, kai pagaliau nebereikia visko aiškinti ar pateisinti.
Pradėti galima nuo paprasto žingsnio
Išsigryninkite 5–7 savo vertybes. Užsirašykite jas. Kiekvieną savaitę sąmoningai stebėkite, kaip jos atsispindi Jūsų sprendimuose, elgesyje, ribose.
Po 3–6 mėnesių sugrįžkite prie šių užrašų ir įsivertinkite: kurios vertybės jau veikia, o kurios liko tik deklaracijomis? Kur priėmėte sprendimus vadovaudamiesi jomis, o kur – pasukote svetimu keliu?
Tokiu būdu palaipsniui išeisite iš svetimo gyvenimo modelio ir pradėsite kurti savą – tokį, kuris atitinka Jus iš tikrųjų, o ne tai, ką įsivaizdavote ar kas buvo „rekomenduota“.
Jei dažnai keliate klausimus apie savo gyvenimo kokybę, balansą ar savęs atradimą – nepradėkite nuo dar vienos motyvacinės knygos ar seminaro. Pradėkite nuo vieno esminio klausimo:
Kokios yra mano tikrosios vertybės – ir ar aš jomis gyvenu?
Tai gali būti nepatogus, bet labai būtinas atsakymas. Ir tik nuo jo prasideda tikras, o ne imituotas gyvenimo pokytis.
