Lapkričio 21 dieną Stokholme įvyko pirmoji verslo konferencija SubContractor 2020, skirta užsienio statybinių įmonių vadovams. Jos metu verslininkai turėjo galimybę susipažinti ne tik su šalies statybų rinkos prognozėmis, bet ir išgirsti jiems svarbius atsakymus tiesiogiai iš aktualių Švedijos organizacijų.
Daugelis konferencijos dalyvių laukė daug šurmulio tiek Švedijoje, tiek ir už jos ribų sukėlusios ID06 atstovų paaiškinimų dėl naujų kortelių sistemos pasikeitimų. Visgi, jiems teko nusivilti.
Jų kalba, taip kaip ir visa sukurta sistema, neatrodė rimtai. Atstovas Peteris Nilssonas bandė pavergti klausytojų širdis juokeliais, o nuo konkrečių klausimų sumaniai išsisukinėjo. Ateinančių metų sausio 21 diena, kai bus išaktyvuotos senosios ID06 kortelės, jau čia pat, o sistema užsienio rangovams yra labai nepatogi. Pagaliau pajudėjo techniniai darbai su Baltijos šalių elektroniniu parašu, tačiau vis dar neveikia Lenkijos. Skaičiai taip pat aiškūs, kiek dešimčių tūkstančių senųjų kortelių vis dar nepakeistos į naująsias, o turimi resursai – neleis to padaryti laiku.
Kortelė asmeniui, neturinčiam švediško mokesčių mokėtojo numerio, galios 6 kalendorinius mėnesius. Peterio Nilssono paminėta funkcija, jog tuos mėnesius galima stabdyti kortelę išaktyvuojant ir prireikus, vėl aktyvuojant, konferencijos dalyviai tuoj pat paneigė. Prisijungę prie skirtingų savo kortelių tiekėjų niekas tokios funkcijos nerado – jos nėra. Jeigu įdarbinate žmogų, kuris Švedijoje jau dirbęs pvz. 5 mėnesius, bet jums to nesako (nenori sakyti arba paprasčiausiai nemano, jog tai svarbu), jūsų išimta kortelė nustoja galioti lygiai po mėnesio. „Kaip darbdavys gali apie tai žinoti prieš įdarbinant žmogų?“ – nuskambėjo klausimas iš salės. „Mes žinom“ – atsakymas iš ID06. „Kartais atsiliepiam telefonu“, – ir vėl juokelis nesistengiant suprasti, kaip tai paveiks darbdavius.
„Norėjome, kad šios atskiros organizacijos, išgirdę, kas neveikia taip, kaip jos teigia, rastų kažkokį vientisumą savo sistemoje. Čia, ant scenos, yra įrodymas, jog kiekvienas jų žino tik savo daržą, o iš užsienio rangovų tikimasi, kad šis žinotų ir atitiktų visus reikalavimus, net ir tuos, kurie prieštarauja vieni kitiems“, – teigė pagrindinė konferencijos organizatorė, verslo konsultacijų įmonės Consultė vadovė Vaida Strazda.
Karštos diskusijos vyko ir kalbant profsąjungos Byggnads atstovui. Dalyviai negailėjo aštrių klausimų ir kritikos dažnai legaliai mafijai prilyginamai organizacijai. Anot Byggnads, užsienio įmonės turėtų mokėti švedišką altyginimą, kas yra apie 200 sek / val. prieš mokesčius. Socialiniai mokesčiai – prie tų 200 kronų plius 32 procentai arba A1 forma. Ir dar… Komandiruotpinigiai. Byggnads nustebo, kad Lietuvoje jie siekia 65 eurus, o Švedijoje tik 32 eurus. Paprašytas paaiškinti, kaip tokie gigantai kaip Skanska ir Peab, kolektyvinės sutarties šalininkai, gali leisti sau mokėti užsienio įmonėms mažiau nei Byggnads reikalauja, atsakymas buvo tylus trūktelėjimas pečiais. Lengviau yra spausti mažesnes įmones nei šiuos gigantus.
Foto – Kotrynos Juškaitės
Draudimų administracija Fora paaiškino, kaip svarbu darbdaviui, informuoti savo į Švediją komandiruojamus žmones apie šį papildomą pensijų kaupimo draudimą. Darbuotojai turėtų saugoti jiems iš Foros siunčiamus laiškus ir artėjant pensijai, prašyti sukauptos dalies pinigų. „Nors šiai dienai ne vienam gali atrodyti, jog didelės Foros įmokos pakimba ore, tačiau taip nėra – kuo daugiau jūsų darbuotojai apie tai žinos, tuo tikslingiau pinigai bus panaudoti“, – kalbėjo Foros atstovė Greta Pcalinaitė.
Foto – Kotrynos Juškaitės
Didelės diskusijos užsiplieskė ir dėl komandiruojamų darbuotojų į Švediją ir jiems taikomų mokesčių. Konferencijos dalyviai neslėpė nepasitenkinimo ir dėl ilgai šalies įstaigose užtrunkančių dokumentų registravimo procedūrų.
”Tokios konferencijos, kaip ši – puiki galimybė verslininkams pasisakyti ir būti išgirstiems. Arena dialogui.“, – sakė V. Strazda.
Konferencijos metu buvo kalbama ir apie Švedijos rinkos ateitį. Ar netylant kalboms apie artėjančią krizę verslininkai turėtų sunerimti?
„Diagramos krypsta žemyn, tačiau Švedijos rinka išlieka viena stabiliausių“, – kalbėjo Sveriges Byggindustrier atstovas Fredrik Isaksson. Pasak jo, prieš keletą metų prasidėjęs statybų sektoriaus bumas sumažėjo, tačiau nerimauti neverta, nes skaičiai artėja prie šaliai įprastų rodiklių, ne krizinių. Sveriges Byggindustrier prognozuoja, kad štilis rinkoje išliks dar porą metų, tačiau žvelgiant į ateitį, 2021-2022 metus – situacija gerės. Jau dabar numatyta nemažai įvairių projektų. „Naujai ateinantiems į Švedijoje statybų rinką, laikas nėra labai palankus, bet kaip yra žinoma, švedams užtrunka laiko užmegzti ryšį. Tad tikslingai išnaudokite šį laiką“ – konferencijos klausytojams patarinėjo darbdavių asociacijos atstovas.
Konferencijoje SubContractor 2020 dalyvavo daugiau nei šimtas užsienio šalių įmonių vadovų iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos ir Ukrainos. Verslo pranešimus skaitė Byggnads, Sveriges Byggindustrier, ID06, Fora ir kiti.
”Džiaugiamės, kad mūsų organizuojama verslo konferencija sulaukė didelio susidomėjimo tarp užsienio verslininkų. Mūsų tikslas – sukurti platformą, kur verslininkai ir jiems aktualios Švedijos organizacijos kartu galėtų diskutuoti ir išgirsti vieni kitus. Čia renkasi tik rimčiausios įmonės, jos nori dirbti teisingai”, – kalbėjo V. Strazda.
Konferencijos akimirkos:
Nuotraukos Kotrynos Juškaitės
Straipsnis parengtas dalyvaujant:
