Kasmet nuo 2015-ųjų skelbiamas taip vadinamų Švedijos „pažeidžiamų zonų” sąrašas – taip siekiama geriau suplanuoti išteklius. Tačiau kritikai teigia, kad sąrašas jame esantiems rajonams daro daugiau žalos nei naudos.
Terminas „itin pažeidžiamos zonos” vartojamas apibūdinti žemos socioekonominės būklės rajonams, kuriuose nusikalstamumas daro įtaką vietos bendruomenėms. Švedijoje taip pat skelbiami „rizikingų zonų” ir „pažeidžiamų zonų” sąrašai.
Nuo pat jo skelbimo pradžios 2015-aisiais policijos parengtą „itin pažeidžiamų zonų” sąrašą kai kurie dešinieji, įskaitant ir užsienio komentatorius, vertina itin kritiškai – kaip vadinamųjų „no-go” zonų (į kurias verčiau neiti ir kuriose negalioja tvarka ir teisingumas) sąrašą.
Tad šią savaitę kai kurių Švedijos miestų politikai paragino, kad jų rajonai būtų arba pašalinti iš sąrašo, arba pats sąrašas būtų laikomas paslaptyje. Jų teigimu, patiriama stigma yra didesnė už galimus privalumus.
Uppsalos savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Erikas Pellingas paragino, kad miesto Gottsundos rajonas būtų pašalintas iš sąrašo.
„Mums iš to nieko gero. Tuo metu, kai reikėjo daugiau investicijų ir čia statyti naujus būstus, Gottsunda tegavo itin neigiamą žymą „, – aiškino politikas.
Linköpingo, Gothenburgo ir Örebro politikai taip pat nusiteikę kritiškai. Greta Berg iš Švedijos vietos valdžios ir regionų asociacijos sakė, kad, nors įtraukimas į sąrašą gali būti tam tikras postūmis, asociacijos narių nuomonės išsiskiria.
„Kita vertus, daugeliui atrodo, jog dėl tokio rajonų pažymėjimo tampa sunkiau imtis konstruktyvaus prevencinio darbo”, – sako G. Berg.
Malmö (Malmės) universiteto kriminologo Manne Gerellio manymu, šių metų sąrašas turėtų pasižymėti daugiau niuansų, jame turėtų būti pažymėtos visos šalies savivaldybės.
Jo teigimu, sąrašas padėjo policijai ir politikams identifikuoti problemines zonas ir išvystyti tinkamus įrankius ir strategijas, kurios gali būti taikomos visiems šalies miestams.
„Manau, iš esmės tai yra geras dalykas. Jis padėjo ištraukti problemas į dienos šviesą ir įtraukti juos į politinę darbotvarkę, taip pat įtraukti į jų sprendimą daugiau suinteresuotojų, ypač savivaldybes”, – teigė kriminologas.
Teisingumo ministras Morganas Johanssonas kasmetinėje Švedijos nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos rengtoje konferencijoje sakė, kad sąrašas, kuris praėjusiais metais apėmė 23 zonas, buvo „geras įrankis kiekvienam, dirbančiam nusikaltimų prevencijos srityje”.
„Nėra prasmės sąrašą laikyti paslaptyje. Svarbu, kad jis būtų prieinamas, o problemų nesušluotume po kilimu”, – tvirtino ministras.
Nepaisant kritikos, Švedijos policijos koordinavimo padalinys Noa planuoja ir šiemet sąrašą skelbti viešai.
„Policijai svarbu atkreipti dėmesį į faktus ir pateikti juos visiškai atvirai, kad galėtų judėti pirmyn ir drauge su minėtomis zonomis. Nemanome, jog vertėtų stengtis išlaikyti juos paslaptyje”, – teigia Noa vadovas Matsas Löfvingas.
Parengta pagal thelocal.se.
