Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įspėjo, kad jeigu Švedija ir Suomija prisijungs prie NATO, tai reikš, jog tokiu atveju Maskva atsisakytų savo įsipareigojimų Baltijos jūros regione nedislokuoti branduolinių ginklų.
Savo kanale „Telegram“ programėlėje D. Medvedevas, kuris šiuo metu yra Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, pareiškė, kad Baltijos jūros regionas nebegalės išlikti neutralus branduoliniu atžvilgiu, jeigu Suomija ir Švedija prisijungs prie NATO.
„Jeigu taip nutiks, apie jokį Baltijos regiono ne branduolinio ginklo statusą negalės būti nė kalbos, – dėstė D. Medvedevas. – Pusiausvyra turės būti atkurta.“ Jis toliau aiškino, kad sprendimo prisijungti prie NATO rezultatas Švedijai ir Suomijai būtų branduoliniais ginklais apginkluoti Rusijos laivai greta jų namų.
„Iki šiol Rusija nesiėmė tokių priemonių ir neketino“, – pridūrė D. Medvedevas.
Suomijos ir Švedijos premjerės trečiadienį pasistūmėjo narystės NATO link. Suomijos premjerė Sanna Marin pranešė, kad sprendimas dėl jos šalies narystės bus priimtas „per savaičių, o ne mėnesių laikotarpį“, o Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson atskleidė, jog siekia, kad sprendimas būtų priimtas kuo anksčiau ir nesikirstų su rudenį įvyksiančių rinkimų kampanija.
Rusijos karas Ukrainoje iš esmės pakeitė Suomijos ir jos kaimynės Švedijos požiūrį ir nuomonę – tiek visuomenės, tiek politikų – dėl nepriklausymo jokiems gynybiniams aljansams. Jų mėginimas įstoti į NATO beveik be abejonių būtų vertinamas kaip provokacija Rusijoje, kuriai NATO plėtra ir priartėjimas prie jos sienų kelia didžiulį nepasitenkinimą.
D. Medvedevas perspėjo ne tik apie branduolinę grėsmę, bet ir apie tai, kad jei Suomija prisijungs prie NATO, Rusija bus priversta dislokuoti daugiau karių ir ginklų jos šiaurės vakarų pasienyje su Suomija.
„Jeigu Švedija ir Suomija prisijungs prie NATO, Aljanso sausumos sienos su Rusija ilgis padidės daugiau nei dvigubai. Suprantama, šias sienas reikės sustiprinti“, – sakė D. Medvedevas.
Švedijos narystės atveju D. Medvedevas pažymėjo, kad Rusija turėtų „rimtai sustiprinti sausumos pajėgų ir oro gynybos grupes (ir) Suomijos įlankoje dislokuoti reikšmingas karines jūrų pajėgas“.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė nusistebėjimą, kad D. Medvedevas grasina Švedijai dislokuoti branduolinį ginklą Baltijos jūros regione, kai visiems ir taip žinoma, jog mažiausiai nuo 2016 metų jis yra laikomas Kaliningrado srityje – čia dislokuotos branduolinį užtaisą galinčios nešti sparnuotosios raketos „Iskander“.
„Dabartiniai Rusijos grasinimai atrodo gana keistai, nes mes žinome, kad netgi ir dabar ginklai yra laikomi už 100 km nuo Lietuvos sienos“, – pažymėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras.
„Kaliningrado srityje visada buvo laikomi branduoliniai ginklai. Tarptautinė bendruomenė, regiono valstybės tą puikiai žino. Šie ginklai naudojami kaip grasinimas“, – pridūrė A. Anušauskas.
Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat įspėjo dėl nenurodytų „pasekmių“, jei Suomija ir Švedija prisijungtų prie Jungtinių Valstijų vadovaujamo gynybos aljanso.
„Pasirinkimas priklauso nuo Švedijos ir Suomijos vadovybės. Tačiau jos turėtų suvokti tokio žingsnio pasekmes mūsų dvišaliams santykiams ir visai Europos saugumo architektūrai“, pranešime dėstė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Ji pridūrė, kad Švedijos ir Suomijos narystė NATO „vargiai prisidės prie (jų) tarptautinio įvaizdžio sustiprinimo“.
M. Zacharova pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos nesijungimo į karines sąjungas politika „suteikė patikimą saugumo lygį“, o narystė gynybiniame aljanse „nepajėgi sustiprinti jų nacionalinio saugumo“.
„Jos automatiškai atsidurs NATO fronto linijose“, – aiškino M. Zacharova.
Parengta pagal thelocal.se.
