NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, o dabar siūlymas ratifikuoti abiejų Šiaurės šalių priėmimą bus pateiktas sąjungininkių parlamentams. Tokiu būdu, reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, karinis aljansas išsiplėstų iki 32 šalių.
„Tai yra istorinės svarbos diena Suomijai, Švedijai, NATO ir visam euroatlantiniam saugumui“, – pasirašius protokolus, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai įvykį taip pat pavadino istoriniu.
„Esame nepaprastai dėkingi už stiprų palaikymą, kurio mūsų siekis prisijungti prie Aljanso susilaukė iš sąjungininkių. Esame tikri, kad mūsų narystė sustiprins NATO ir prisidės prie stabilumo euroatlantinėje zonoje“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde.
„Suomijos ir Švedijos narystė prisidės ne tik prie mūsų pačių, bet ir prie viso Aljanso kolektyvinio saugumo“, – pažymėjo Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.
Abi Šiaurės šalys ilgai laikėsi nesijungimo į karinius aljansus pozicijos, nors ir rengė pratybas su NATO.
Švedija ir Suomija apie ketinimus prisijungti prie NATO paskelbė gegužę – jas paskatino vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą.
Staigiai pasikeitus situacijai, Švedija ir Suomija (šioji priešinosi sovietų invazijai 1939-1940 metais ir turi 1 340 km ilgio sieną su Rusija) pasiprašė priimamos po NATO kolektyvinės gynybos skėčiu. Buvo ir nesklandumų, kai NATO narė Turkija pagrasino blokuoti šių šalių priėmimą.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Švediją ir Suomiją esant prieglobsčiu kurdų kovotojams ir „terorizmo propagavimu“. Jis taip pat reikalavo panaikinti ginklų embargą, įvestą dėl Turkijos karinio įsiveržimo į Siriją 2019 m. Visgi praėjusią savaitę NATO viršūnių susitikimo Ispanijoje metu R. T. Erdoganas savo prieštaravimų atsisakė – derybos su Turkija baigėsi nuolaidomis ir Jungtinių Valstijų pažadu dėl naujų karinių lėktuvų.
Viršūnių susitikimas baigėsi kvietimais Švedijai ir Suomijai oficialiai teikti paraiškas, todėl pirmadienį prasidėjo greitos derybos, o antradienį įvyko pasirašymas.
R. T. Erdoganas aiškina vis dar galintis užtrenkti duris, jei jei Švedija ir Suomija neįvykdys savo pažadų, kurie apima ir galimus susitarimus dėl ekstradicijos.
Mėnesius trunksiantis laikotarpis, per kurį visos NATO narės turi ratifikuoti Šiaurės šalių narystę, yra rizikingas ne tik dėl Turkijos grasinimų, bet ir dėl to, kad NATO savitarpio gynybos sąlyga jo metu dar negalioja.
J. Stoltenbergas sakė: „Tikiu, kad sąjungininkės užtikrins greitą ir sklandų ratifikavimo procesą.“
Jis pabrėžė, kad „daugelis sąjungininkų jau prisiėmė aiškius įsipareigojimus dėl Suomijos ir Švedijos saugumo“ per tarpinį laikotarpį, ir atkreipė dėmesį į sustiprintą NATO veiklą jų regione.
Švedijos užsienio reikalų ministrė A. Linde sakė, kad saugumo garantijas jau suteikė JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija, Lenkija ir NATO narės Šiaurės ir Baltijos regionuose.
„Tai yra kol kas greičiausias įstojimo procesas NATO istorijoje“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Parengta pagal thelocal.se.
