Paminėtas dešimtmetis nuo vieno labiausiai smerktino ir viešumoje nuolat grįžtančio nusikaltimo Švedijoje – 17-metės Lisos Holm dingimo ir nužudymo. Nors laikas bėga, šios bylos atgarsiai vis dar kelia emocijas ir refleksijas, o retrospektyva leidžia geriau suprasti, kodėl Lisos istorija tapo ne tik kriminaline, bet ir socialine žaizda.
Rugpjūtis 2015 – nerimą keliantis dingimas ir paieška
Lisa Holm dingo 2015 m. birželio 7 d., po darbo vasaros kavinėje Blomberge (Götene savivaldybėje). Ji paskambino tėvui apie 18:23 ir parašė, kad važiuoja namo motoroleriu, tačiau į namus niekada negrįžo.
Netrukus prasidėjo intensyvi paieška: policija, savanoriai ir organizacija „Missing People“ be pertraukų ieškojo merginos. Po penkių dienų, birželio 12 d., jos kūnas buvo rastas: paslėptas darbo daržinės tipo pastate netoli vietos, kur ji paskutinį kartą buvo matyta. Vėliau kūną radęs policininkas teisme sakė, jog jis apsiverkė radęs į spintelę sugrūstą nužudytą merginą.
Teismo medicinos ekspertizė parodė, kad Lisa mirė smaugimo būdu – greičiausiai pakariant arba smaugta, o jos kūnas vėliau pervežtas ir paslėptas.
Teisminė kova: apkaltos, įrodymai ir bausmė
Įtariamuoju tapo 35 metų lietuvis Nerijus Bilevičius, kuris tuo metu dirbo Kinnekulle srityje. Jis iš pradžių kategoriškai neigė bet kokią sąsają su Lisa – teigė, kad jos niekada nesutiko,
tačiau teismas rado daugybę techninių įrodymų bei liudininkų liudijimų: Bilevičiaus DNR pėdsakai nustatyti ne tik ant Lisas drabužių (įskaitant apatinius), bet ir keliose nusikaltimo vietose. Liudininkai liudijo, kad netrukus prieš Lisos dingimą Bilevičius stovėjo prie vietos, kurią vėliau policija susiejo su nusikaltimu. Vienas esminių teismo motyvų – net keli DNR pėdsakai: kraujas Bilevičiaus ant Lisas drabužių, sėklos pėdsakai viename kambaryje, Lisos plaukų sruogos, surastos ten, kur ji galėjo būti pakarta.
2015 m. lapkritį Skaraborgo apygardos teismas pripažino Bilevičių kaltu ir skyrė jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos, kartu su nuolatinio išsiuntimo (deportacijos) iš Švedijos sprendimu. Apeliacinis teismas patvirtino sprendimą, kartu pabrėždamas, kad nusikaltimas turi „aiškią egzekucijos pobūdžio prasmę“.
Bilevičius pareikalavo būti perkeltas bausmę atlikt savo gimtojoje Lietuvoje, ką Švedijos kriminalinė tarnyba patenkino. Teisinis akibrokštas iš Lietuvos tyeisėsaugos pusės: Bilevičius perkėlimo atveju Lietuvos teismas pradžioje numatė bausmę iki 15 metų, bet vėliau atsižvelgė į švedų reikalavimą ir paliko sprendimą kalinti žudiką iki gyvos galvos.
2022 m. rugpjūtį buvo pranešta, kad Bilevičius mirė Lietuvos kalėjime – užpuolė kitas kalinys su naminės gamybos peiliu.
Kodėl ši byla vis dar reikšminga po dešimtmečio?
Lisos Holm istorija ne tik sukrėtė vietinę bendruomenę, bet tapo simboliu jaunų merginų pažeidžiamumui, o jos mirtis paskatino didesnį būtinumą gerinti saugumą darbo vietose bei viešose vietose. Žiniasklaidos dėmesys, kartojamos retrospektyvos ir dokumentiniai pasakojimai rodo, kad visuomenė nenori pamiršti – ne tik pačio nusikaltimo, bet ir teisinės atsakomybės, teisingumo proceso bei šeimos skausmo.
Rugpjūtis 2015 – nerimą keliantis dingimas ir paieška
Lisa Holm dingo 2015 m. birželio 7 d., po darbo vasaros kavinėje Blomberge (Götene savivaldybėje). Ji paskambino tėvui apie 18:23 ir parašė, kad važiuoja namo motoroleriu, tačiau į namus niekada negrįžo.
Netrukus prasidėjo intensyvi paieška: policija, savanoriai ir organizacija „Missing People“ be pertraukų ieškojo merginos. Po penkių dienų, birželio 12 d., jos kūnas buvo rastas: paslėptas darbo daržinės tipo pastate netoli vietos, kur ji paskutinį kartą buvo matyta. Vėliau kūną radęs policininkas teisme sakė, jog jis apsiverkė radęs į spintelę sugrūstą nužudytą merginą.
Teismo medicinos ekspertizė parodė, kad Lisa mirė smaugimo būdu – greičiausiai pakariant arba smaugta, o jos kūnas vėliau pervežtas ir paslėptas.
Teisminė kova: apkaltos, įrodymai ir bausmė
Įtariamuoju tapo 35 metų lietuvis Nerijus Bilevičius, kuris tuo metu dirbo Kinnekulle srityje. Jis iš pradžių kategoriškai neigė bet kokią sąsają su Lisa – teigė, kad jos niekada nesutiko,
tačiau teismas rado daugybę techninių įrodymų bei liudininkų liudijimų: Bilevičiaus DNR pėdsakai nustatyti ne tik ant Lisas drabužių (įskaitant apatinius), bet ir keliose nusikaltimo vietose. Liudininkai liudijo, kad netrukus prieš Lisos dingimą Bilevičius stovėjo prie vietos, kurią vėliau policija susiejo su nusikaltimu. Vienas esminių teismo motyvų – net keli DNR pėdsakai: kraujas Bilevičiaus ant Lisas drabužių, sėklos pėdsakai viename kambaryje, Lisos plaukų sruogos, surastos ten, kur ji galėjo būti pakarta.
2015 m. lapkritį Skaraborgo apygardos teismas pripažino Bilevičių kaltu ir skyrė jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos, kartu su nuolatinio išsiuntimo (deportacijos) iš Švedijos sprendimu. Apeliacinis teismas patvirtino sprendimą, kartu pabrėždamas, kad nusikaltimas turi „aiškią egzekucijos pobūdžio prasmę“.
Bilevičius pareikalavo būti perkeltas bausmę atlikt savo gimtojoje Lietuvoje, ką Švedijos kriminalinė tarnyba patenkino. Teisinis akibrokštas iš Lietuvos tyeisėsaugos pusės: Bilevičius perkėlimo atveju Lietuvos teismas pradžioje numatė bausmę iki 15 metų, bet vėliau atsižvelgė į švedų reikalavimą ir paliko sprendimą kalinti žudiką iki gyvos galvos.
2022 m. rugpjūtį buvo pranešta, kad Bilevičius mirė Lietuvos kalėjime – užpuolė kitas kalinys su naminės gamybos peiliu.
Kodėl ši byla vis dar reikšminga po dešimtmečio?
Lisos Holm istorija ne tik sukrėtė vietinę bendruomenę, bet tapo simboliu jaunų merginų pažeidžiamumui, o jos mirtis paskatino didesnį būtinumą gerinti saugumą darbo vietose bei viešose vietose. Žiniasklaidos dėmesys, kartojamos retrospektyvos ir dokumentiniai pasakojimai rodo, kad visuomenė nenori pamiršti – ne tik pačio nusikaltimo, bet ir teisinės atsakomybės, teisingumo proceso bei šeimos skausmo.
