Suomijos ir Švedijos narystę NATO jau ratifikavus visoms 30 Aljanso valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies parlamentas Helsinkio ir Stokholmo narystei NATO pritars jau kitais metais.
„Kaip mes jau informavome Švediją ir Suomiją, Vengrija palaiko šių dviejų šalių narystę NATO. Šis klausimas bus įtrauktas į pirmosios parlamento sesijos kitais metais darbotvarkę“, – žurnalistams po susitikimo su regiono šalių premjerais Slovakijoje sakė V. Orbanas.
Planuojama, kad pirmoji kitų metų parlamento sesija turėtų prasidėti vasario mėnesį. Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, jau ratifikavo Švedijos ir Suomijos stojimą į Aljansą. Šios šalys atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo prie NATO politikos po to, kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Šalių narystei NATO reikalingas vienbalsis Aljanso valstybių narių pritarimas.
Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ jau ne kartą yra atmetusi planus numatyti balsavimo parlamente dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO datą, nors šalies vyriausybė ir tvirtina, kad palaiko dviejų šiaurės šalių stojimą į NATO.
V. Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasás anksčiau šį mėnesį sakė, kad vyriausybė, prieš imdamasi klausimo dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO, pirmiausia dar turėtų priimti antikorupcines reformas, kurias atidžiai stebi Briuselis.
ES narė Vengrija šiuo metu derasi su Briuseliu dėl antikorupcinių reformų, siekdama neprarasti prieigos prie bloko finansavimo.
Vengrijos opozicija V.Orbano partiją kaltina vilkinant Suomijos ir Švedijos narystės NATO klausimo įtraukimą į parlamento darbotvarkę, kad būtų galima dėl to balsuoti.
Šalies Socialistų partija tokį valdančiųjų elgesį yra pavadinusi „nesuprantamu ir nepateisinamu“, o centristinis judėjimas „Momentum“ apkaltino vyriausybę Europos Sąjungos „šantažu“.
Parengta pagal thelocal.se.
