Švedijos statybų sektorius lietuviškoms įmonėms yra įdomus ir gerais, ir ekonomiškai blogais laikais. “Dabar į švedišką rinką atvykstančioms užsienio įmonėms apstu informacijos ir pagalbos, tačiau ir atsekamumas bei kontrolė yra kur kas didesnė, nei prieš dešimtmetį atvykusioms įmonėms.” – Sako verslo konsultacijų įmonės Consultė vadovė Vaida Strazda. – Stebim, kaip Europos Sąjungos šalių darbo migracijos sistema sėkmingai jungiasi į vieną visumą, tačiau Švedijos statybų sektoriaus organizacijoms darosi painu susigaudyti savo pačios sukurtose kontrolėse, – šypsosi Vaida Strazda.
ID06 kortelė statybininkams yra, o gal tiksliau, turėjo būti, vienas iš rinkos kontrolės būdų.
– Į mus kasdien kreipiasi lietuviškos įmonės su klausimais, kaip teisingai pradėti savo veiklas Švedijoje. Dauguma naujokų jau būna susirinkę pagrindinę informaciją apie būtinas registracijas ir pirmuosius žingsnius šioje šalyje. Kaip būtinybę (dažnai net prilyginamą mokesčių inspekcijai), naujokai pamini statybininkų ID06 korteles. – sako Vaida Strazda.
Svarbu pabrėžti, kad ID06 kortelės yra privačios akcinės bendrovės sukurtas produktas, pavydėtinai sėkmingai prasiskynęs sau kelią į rinką per uždarą bendrų interesantų ratą. Daugiau apie tai skaitykite čia: https://consulte.nu/id0s/
Prieš kelis mėnesius užsienio įmonėms paniką kėlė oficialūs pranešimai iš užsakovų Švedijoje apie naują, griežtesnę ID06 sistemą ir apie galimus sunkumus gauti korteles.
Naujoji ID06 sistema turėjo būti saugesnė, tačiau panašu, kad yra būtent atvirkščiai. Sistemoje apstu spragų, kurios išduoda legalias korteles nelegaliems darbuotojams. Ilgas kriterijų sąrašas, kam kortelė gali būti išduota, realybėje gerokai sutrumpinamas.
Consultė AB su ID06 sistemos klausimais dirbanti konsultantė Lina Mandrijauskienė sako, kad darbuotojai iš Lietuvos (nepriklausomai nuo tautybės), turintys lietuvišką mobilų parašą arba Smart ID paprastai ir greitai gauna korteles net ir be būtinos A1 formos.
Consultė AB konsultantė Lina Mandrijauskienė [email protected]
-Griežčiausią kontrolę taiko didžiausi kortelių tiekėjai, mažesni yra suinteresuoti parduoti, nes ID06 savo tiekėjams taiko didelį abonimentinį mokestį. Įrodymas, jog pelno siekiamumas niekada neatsvers kontrolės intereso. – Sako konsultantė Lina. – Daugiausiai laimi darbdaviai, kurių komandiruojami darbuotojai turi elektroninius prisijungimus asmens tapatybei patvirtinti. Kitu atveju, kiekvienas žmogus turi vykti į ID06 atstovybes skanuoti paso. Norint tai padaryti pavyzdžiui Vilniuje, paslaugos kaina kelis kartus viršys paso skanavimo kainą Švedijoje.
-Mūsų klientai pasakoja apie atvejus, kai vienam kortelių tiekėjui atmetus prašymą išduoti kortelę pavyzdžiui Ukrainos piliečiui, kitas, mažesnis tiekėjas, išduoda be vargo ir ne trims, o šešiems mėnesiams. – Patirtimi dalijasi konsultantė Lina. – Apie tai mes Consultėje kalbame drąsiai ir garsiai, nes tai nėra įstatymo įpareigotas, o sukurtas privatus rinkos monopolis. Tam yra alternatyvų.
Dažniausiai užduodami klausimai:
- Ar ID06 kortelė yra privaloma dirbant Švedijoje?
Atsakymas: Ne, nėra įstatymo, kuris įpareigotų turėti ID06 kortelę. Tai tapo rinkos norma Švedijoje, kurios reikalauja dauguma užsakovų, tačiau tai vis dar yra susitarimas tarp įmonių. Būtina yra internetinė registracija Skatteverket, kurią galima atlikti per programėles telefonuose, net ir lietuvių kalba.
- Kokia informacija yra registruojama ID06 kortelėje?
Atsakymas: Asmens duomenys: teisė dirbti Švedijoje, kokioje įmonėje dirba ir kuriomis dienomis dirba. Dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo, ši informacija turėtų būti prieinama tik Švedijos mokesčių inspekcijai (kurios įstatymu ir yra sukurta registro sistema), tačiau daugėjant privačių sistemos tiekėjų, informacija tampa lengviau prieinama ir kitoms organizacijoms.
Yra atskira ID06 duomenų bazė parodanti darbuotojo turimus darbo saugos pažymėjimus.
- Koks ID06 sistemos tikslas?
Atsakymas: Skaidrumas statybos rinkoje. ID06 kortelė – įrodymas, jog asmuo turi teisę dirbti Švedijoje ir už jį mokami socialiniai mokesčiai. Toks buvo pirminis tikslas, tačiau Švedijos tarnyboms kritikuojant, jog kortelių sistema neužtikrina žadėto saugumo ir laiko terminams spaudžiant, sistema atiduota privatiems tiekėjams, kur – kaip rodo praktika – interesas parduoti daugiau kortelių yra didesnis nei kontrolė.
