Švedijos ir Suomijos ambasadoriai prie NATO Aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui organizacijos būstinėje Briuselyje oficialiai įteikė šalių prašymus įstoti į NATO.
Švedijos ambasadorius prie NATO Axelis Wernhoffas drauge su savo kolega iš Suomijos Klausu Korhonenu NATO būstinėje pateikė abiejų šalių paraiškas, pasirašytas užsienio reikalų ministrų.
Juos pasitikęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas padėkojo abiem šalims už tai, ką jis pavadino „istoriniu žingsniu“.
„Tai yra gera diena mūsų saugumui itin svarbiu laiku, – sakė J. Stoltenbergas. – Dėkoju už jūsų įteiktas paraiškas. Visos šalys turi teisę spręsti dėl savo saugumo: jūs abi tą nusprendėte demokratinio proceso metu. Aš nuoširdžiai sveikinu Suomiją ir Švediją dėl sprendimo prisijungti prie NATO. Jūs esate artimiausios mūsų partnerės, tad jūsų narystė NATO sustiprins bendrą mūsų saugumą.“
Ambasadoriai prie NATO susitiko šiandien ryte, kad aptartų abiejų šalių paraiškas. Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.
Panašu, kad pagrindinė kliūtis Švedijos ir Suomijos narystei slypi paties Aljanso viduje, nors NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas ne kartą patvirtino, kad abi šalys bus priimtos „išskėstomis rankomis“, o NATO yra pasirengusi išspręsti visus kliudančius klausimus.
„Reikia atsižvelgti į visų sąjungininkių saugumo klausimus. Mes esame pasiryžę išspręsti visas problemas ir padaryti greitas išvadas“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
J. Stoltenbergas taip pat atkreipė dėmesį į pažadus suteikti Švedijai paramą saugumo klausimais pereinamuoju laikotarpiu. Šiuos pažadus pastarosiomis dienomis pateikė kitos NATO šalys. Aljanso generalinis sekretorius pridūrė, kad NATO „jau ir taip aktyviai veikė Baltijos jūros regione“. Pasak jo, NATO ir toliau „prisitaikys, kiek to reikės“.
Turkija, kuri, kaip ir visos NATO šalys, turi veto teisę dėl naujų narių priėmimo, kaltina Švediją ir Suomiją atsisakant išduoti jos ieškomus „teroristus“ ir buvimu jų prieglobsčiu, o šalies prezidentas tvirtina, kad Ankara nepritars Aljanso plėtrai.
Tiesa, net jeigu šią kliūtį galiausiai pavyktų pašalinti, Suomijos ir Švedijos įstojimas gali būti pavėlintas keliais mėnesiais, ypač tuo atveju, jei kitos šalys pasektų Turkijos pavyzdžiui ir pareikalautų nuolaidų.
Parengta pagal thelocal.se.
