Naujas tyrimas parodė, kad švedai moka mažiau mokesčių nei daugelis kitų Europos šalių gyventojų.
Dažnai Švedija suvokiama kaip didelių mokesčių šalis, visgi mokesčiai čia, pasirodo, yra mažesni nei daugelyje kaimyninių valstybių. Švedai galėtų švęsti laisvės nuo mokesčių dieną – tai diena, kai jie liaujasi dirbę valstybei ir ima dirbti sau. Šiemet tokia diena būtų buvusi birželio 22-ąją.
ES šalių mokesčių tyrimą atliko Molinari ekonomikos institutas (Institut Economique Molinari). Tyrimas parodė, kad štai, pavyzdžiui, prancūzai laisvę nuo mokesčių būtų šventę daugiau nei mėnesiu vėliau – praėjusį penktadienį. Italai, graikai, vokiečiai, vengrai, austrai ir belgai taip pat dirba ilgiau nei švedai, kol sulaukia savosios dienos metuose, kai gali pasidžiaugti laisve nuo mokesčių.
Švedams, norintiems mokėti mažiau mokesčių, situacija per pastaruosius metus pasitaisė: 2010-asiais jie nebuvo „laisvi” nuo mokesčių iki liepos 1-osios. Mokesčius sumažinusi centro dešinės vyriausybė laisvės nuo mokesčių datą priartino devyniomis dienomis, tiesa, 2014-asiais valdžios vairą perėmusi centro kairės vyriausybė šią datą pastūmėjo viena diena vėliau.
Tad ar tai reiškia, kad Švedijoje mokesčiai iš tiesų nėra tokie dideli, kaip daugeliui atrodo?
„Šis tyrimas lygino vidutinį atlyginimą gaunančių darbuotojų mokesčių naštą, tad tai skiriasi nuo daugelio kitų tyrimų, analizuojančių mokesčių laisvę. Britai ar amerikiečiai galvoja, kad mokesčiai Švedijoje ir Danijoje yra didžiausi, tačiau, kai kalbama apie vidutinį užmokestį gaunančių darbuotojų apmokestinimą, jiems lieka didesnė disponuojamų pajamų dalis nei, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos gyventojams”, – aiškina Jamesas Rogersas, vienas iš tyrimo autorių.
Anksčiausiai visoje ES laisvės nuo mokesčių dienos šiemet sulaukė kipriečiai – kovo 29-ąją. Ilgai laisvės nuo mokesčių laukti netenka ir britams (gegužės 9 d.) bei airiams (balandžio 30 d.)
Visgi tam tikrais aspektais švedai moka daugiau mokesčių nei, pavyzdžiui, prancūzai. Tarkime, didžiausias pajamų mokesčio tarifas Švedijoje yra 59,7%, tuo tarpu Prancūzijoje 45%. Tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės Švedijoje moka daugiau mokesčių.
Puikiam Švedijos pasirodymui šiame tyrime daug įtakos turi sąlyginai ne tokios didelės socialinės apsaugos įmokos. „Daugelis žmonių, galvodami apie su pajamomis susijusius mokesčius, galvoja apie pajamų mokestį, tačiau užmiršta įmokas socialinei apsaugai”, – primena J. Rogersas.
Švedijoje darbdavys moka 1,75 euro už kiekvieną eurą, kurį darbuotojas gauna atskaičius mokesčius. Prancūzijoje ši suma yra 2,20 euro, Belgijoje – 2,16 euro.
Tyrimo autoriai pažymi, kad visgi ES šalys, kuriose mokesčiai didžiausi, nepasižymi aukščiausia gyvenimo kokybe. „Jei moki aukščiausią kainą, verta pasidomėti, ar gauni geriausią švietimą ir sveikatos apsaugą”, – pastebi J. Rogersas.
Parengta pagal thelocal.se.
