Švedijos Karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovas bei šalies gynybos ministras perspėja, kad susiskaldymas ES viduje gali būti naudingas Rusijai.
„Akivaizdu, kad Rusija nori matyti susiskaldžiusią ne tik ES, bet ir NATO. Ji neabejotinai turės iš to naudos. Tuomet Rusijos politika bus žymiai veiksmingesnė”, – naujienų agentūrai TT tvirtino Karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovas generolas majoras Gunnaras Karlsonas. Esminė šio pareigūno vadovaujamos institucijos užduotis – aptikti grėsmes Švedijos ginkluotosioms pajėgoms.
Karinė žvalgybos tarnyba drauge su kitomis Švedijos saugumo institucijomis, ginkluotosiomis pajėgomis ir šalies vyriausybe, per pastaruosius metus nuolat perspėja apie vis intensyvėjančią Rusijos karinę agresiją Baltijos jūroje.
Švedijoje neabejojama, kad esama Europos politinė padėtis gali būti palanki Rusijos interesams. Be Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES galimybės, kai referendume šalies gyventojai pasisakė už „Brexit”, ES taip pat yra susikaldžiusi santykių su Rusija klausimu. Kai kurios šalys yra gerokai palankesnės Maskvai nei to norėtųsi Briuseliui.
G. Karlsonas susiskaldžiusiose ES ir NATO mato keletą pranašumų Rusijai. Pirmiausia – Rusija įgyja galimybę bendrauti su ES šalimis iš stipresniojo pozicijos. „Rusija siekia susitarimų su atskiromis ES valstybėmis, o ne diskusijos su ES kaip su vientisu žaidėju. NATO atveju tokia diskusija Rusijai dar sudėtingesnė. Tad Rusijai atsiranda galimybė naudotis savo įtaka skirtingose srityse ir skirtingoms valstybėms, jei jos gali vienu metu derėtis su viena šalimi, o ne su visu bloku”, – aiškina G. Karlsonas.
Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas taip pat pastebi, kad Rusija siekia karine ir politine prasme pasidalijusios Europos. Naujienų agentūrai TT politikas teigė, jog Maskva „išbando įvairiausias priemones tam, kad susilpnintų Europą”. Be to, P. Hultqvistas pabrėžė, kad kaip atsaką į visa tai Švedija plėtoja karinį ir saugumo bendradarbiavimą su Suomija, Danija, Lenkija, Baltijos šalimis, Didžiąja Britanija ir JAV. „Mes tai darome labai atvirai ir skaidriai. Neabejoju, kad tokiu būdu imamės atsakomybės dėl situacijos stabilizavimo”, – sakė ministras.
Švedija yra sunerimusi dėl pastaraisiais metais vis agresyvesnio Rusijos elgesio Baltijos regione, ypač Rusijos karinių lėktuvų, prisiartinančių ar pažeidžiančių kaimyninių šalių oro erdvę.
Parengta pagal thelocal.se.
