Švedijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį blokavo turkų žurnalisto Bülento Keneso ekstradiciją, kurios Ankara reikalauja kaip pagrindinės sąlygos Švedijos narystei NATO ratifikuoti.
Pasak teismo, egzistuoja „keletas kliūčių“, trukdančių Turkijai išduoti buvusį dienraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių B. Kenesą, kurį Turkija kaltina dalyvavus 2016 metų bandyme nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoğaną.
Teismas pažymėjo, kad kai kurie kaltinimai B. Kenesui Švedijoje nelaikomi nusikaltimais, be to, kaltinimų pobūdis yra politinis, o žurnalistas Švedijoje turi pabėgėlio statusą, todėl ekstradicija negalima.
„Taip pat kyla pavojus, kad šis asmuo bus persekiojimas dėl savo politinių įsitikinimų. Todėl ekstradicija negali būti vykdoma“, – pareiškė teisėjas Petteris Aspas.
Dėl šių priežasčių „vyriausybė… negali patenkinti ekstradicijos reikalavimo“.
B. Kenesą vienintelį iš dešimčių asmenų, kurių išdavimo Ankara nori mainais į Švedijos narystės NATO paraiškos patvirtinimą, Turkijos prezidentas R. T. Erdoğanas konkrečiai įvardijo vardu.
Po dešimtmečius (o Švedijos atveju – net ir šimtmečius) vykdytos nesijungimo į karinius aljansus politikos Švedija ir Suomija priėmė istorinį sprendimą pateikti paraiškas dėl narystės NATO. Tokį sprendimą paskatino Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.
Be Vengrijos, kuri 2023 metų pradžioje turi ratifikuoti Švedijos ir Suomijos narystę, Turkija liko vienintelė šalis, grasinanti užkirsti kelią abiejų šalių įstojimo į NATO.
Dauguma Turkijos reikalavimų susiję su Švedija dėl tvirtesnių šios ryšių su kurdų diaspora. Švedija neturi oficialios statistikos, tačiau manoma, kad 10 milijonų žmonių turinčioje šalyje gyvena 100 tūkstančių kurdų.
Turkija, apkaltinusi Švediją teikiant saugų prieglobstį uždraustoms kurdų grupėms, kurias laiko „teroristinėmis“, susilaikė nuo Švedijos ir Suomijos paraiškų dėl narystės nato NATO ratifikavimo, nors birželį jau buvo pasiekusi susitarimą su šiomis šalimis.
Ankara pareiškė besitikinti, kad Stokholmas imsis griežtesnių veiksmų kai kuriais klausimais, įskaitant nusikaltėlių ekstradiciją.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas lapkritį buvo nuvykęs į Turkiją susitikti su R. T. Erdoğanu aptarti šių klausimų. Jis sakė R. T. Erdoğanui, kad Stokholmas „įvykdys visus įsipareigojimus Turkijai atremdamas terorizmo grėsmę“.
Bendros spaudos konferencijos metu spaudžiamas įvardinti „teroristus“, kuriuos Švedija turėtų išduoti, R. T. Erdoganas kaip vieną iš sąrašo įvardijo tik B. Kenesą
Ilgėjantis sąrašas
Stokholmas ne kartą pabrėžė, kad šalies teismai yra nepriklausomi ir ekstradicijos klausimais jų žodis yra paskutinis.
Gruodžio pradžioje Švedija Turkijai išdavė nuteistą Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narį, kuris 2015 m. pabėgo į Švediją, tačiau jo prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas.
B. Kenesas, dabar dirbantis Stokholmo laisvės centre – asociacijoje, kurią įkūrė kiti išeivijoje gyvenantys turkų disidentai, – sakė, kad džiaugiasi šiuo teismo sprendimu, ir pažymėjo, kad kaltinimai jam buvo „sufabrikuoti R. T. Erdoğano režimo“.
„Esu tikras, kad R. T. Erdoğano režimas atras kitų būdų prieš mane čia, Švedijoje, ir kiek įmanoma apsunkins mano gyvenimą“, – pridūrė žurnalistas.
Laikui bėgant Ankara padidino norimų jai išduoti žmonių skaičių: iš pradžių jų buvo 33, vėliau – 45, po to – 73 neoficialiuose sąrašuose, kuriuos skelbia Turkijos vyriausybei artima žiniasklaida.
Lapkričio mėnesį B. Kenesas sakė manantis, kad R. T. Erdoğanas jį išskyrė „todėl, kad jis mane pažįsta jau dešimtmečius“ dėl ilgos žurnalisto karjeros ir dėl to, jog tai tiesiog buvo pirmasis vardas, šovęs jam į galvą.
PAPILDYTA
Turkija antradienį sukritikavo Švedijos atsisakymą išduoti B. Kenesą, kurio šalis pareikalavo mainais už Švedijos narystės NATO ratifikavimą.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu pareiškė, kad šis sprendimas gali sužlugdyti sunkiai išsikovotą pažangą, kurią šalys pasiekė per kelis mėnesius trukusias nelengvas derybas.
M. Çavuşoğlu pabrėžė, kad anksčiau šį mėnesį Švedijai išduoto vieno žmogaus, įtariamo priklausymu uždraustai kurdų sukilėlių grupuotei, Turkijos pritarimui nepakanka.
„Jei tikimasi, kad bus galima išduoti vieną asmenį ir taip išspręsti šį klausimą, tai nerealu, – sakė M. Çavuşoğlu. – Nebenorime girdėti tik žodžių iš Švedijos ir Suomijos, norime matyti konkrečius žingsnius.“
Parengta pagal thelocal.se.
