Švedijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad šalies premjerė jau nusprendė dėl prisijungimo prie NATO ir jos vadovaujama vyriausybė planuoja pateikti Švedijos paraišką dėl narystės birželio pabaigoje Madride vyksiančiame saugumo aljanso viršūnių susitikime.
Švedijos premjerė Magdalena Andersson, paprašyta pakomentuoti tokius Švedijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Švedija jau nutarė prisijungti prie NATO, sakė: „Kartais iš pranešimų Švedijos žiniasklaidoje gali susidaryti įspūdis, kad skubame apsispręsti. Manau, jog reikėtų išanalizuoti naują situaciją ir padaryti tą labai rimtai, pagalvoti apie pasekmes, visų galimų tolesnių veiksmų privalumus ir trūkumus.“
M. Andersson trečiadienį Stokholme vykusioje jungtinėje spaudos konferencijoje su Suomijos premjere Sanna Marin sakė siekianti sprendimą dėl narystės NATO priimti pakankamai anksti, kad šis nesidubliuotų su rugsėjį šalyje vyksiančiais parlamento rinkimais. Jos kolegė Suomijos premjerė teigė, jog jos šalis apsispręs „per kelias savaites“.
M. Andersson aiškino, kad nors Švedija užtruks tiek laiko, kiek tik reikės, jog deramai išanalizuotų pasikeitusią saugumo situaciją, procesas be reikalo vilkinamas nebus: „Nematau prasmės vilkinti šią analizę ar procesą. Rugsėjį mūsų šalyje taip pat vyksta rinkimai, tad, suprantama, vėliau norėsime susitelkti į juos.“
Švedijos premjerė spaudos konferencijoje aiškino, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą „saugumo situacija visiškai pasikeitė“, todėl, „atsižvelgdami į šią padėtį, turime iš esmės apsvarstyti, kas naujoje realybėje yra geriausia Švedijai ir mūsų saugumui bei taikai“.
„Tai labai svarbus istorijos laikotarpis. Laikas dalinamas iki vasario 24 dienos ir po jos“, – kalbėjo M. Andersson, omenyje turėdama Rusijos invazijos pradžią.
Laukiama socialdemokratų sprendimo
Dienraštis „Aftonbladet“ praneša, kad socialdemokratai gegužės 24 d. surengs neeilinį partijos valdančiojo komiteto posėdį, kuriame gali būti nuspręsta palaikyti šalies narystę NATO.
Kaip teigiama, šis susitikimas bus šešias savaites truksiančių vidinių partijos diskusijų kulminacija.
Pirmadienį socialdemokratai pradėjo vidinius partijos debatus dėl Švedijos saugumo situacijos. Kaip teigiama pranešime spaudai, jų tikslas yra išvystyti „deramą diskusiją“ dėl Švedijos saugumo ir paskatinti partijos narius „plėsti jų žinias bei išmanymą“ šiuo klausimu.
Švedijos nesijungimo į karinius aljansus statusas, kai ji per Pirmąjį pasaulinį karą, Antrąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą vengė jungtis prie tarptautinių karinių aljansų, ilgą laiką buvo viena esminių socialdemokratų įgyvendinamos politikos dalių. Galima teigti, kad aukščiausią tašką tai pasiekė premjero Olofo Palme valdymo laikotarpiu – jis buvo aktyvus tiek Jungtinių Valstijų, tiek Sovietų Sąjungos užsienio politikos kritikas.
Minėtame socialdemokratų pranešime spaudai partija teigė, kad partijos nariai raginami išsakyti savo nuomonę, tačiau visgi galutinis sprendimas priklausys nuo partijos valdančiojo komiteto.
Teigiama, kad šiuo metu saugumo politikos analizės grupės įgyvendinamas Švedijos saugumo situacijos įvertinimas galėtų būti užbaigtas anksčiau nei gegužės 31 d. numatomas terminas – tai leistų išvadas pateikti gegužės 24-osios posėdyje.
Švedijos demokratų partija pirmadienį surengė panašaus pobūdžio specialųjį partijos komiteto posėdį, kuriame partijos lyderiui Jimmie Åkessonui buvo suteiktas mandatas siekti narystės NATO. Tai reiškia, kad Švedijos parlamente susidarytų dauguma, pasisakanti už šalies prisijungimą prie saugumo organizacijos.
Suomijos apsisprendimas – savaičių klausimas
„Manau, kad sprendimas dėl narystės klostysis pakankamai greitai – tai savaičių, o ne mėnesių klausimas“, – spaudos konferencijoje sakė Suomijos premjerė S. Marin.
S. Marin pažymėjo, kad Suomija yra NATO partnerė, o ne narė, todėl jai netaikomas NATO 5-asis straipsnis, skelbiantis, jog vienos narės užpuolimas reiškia visų šio aljanso narių užpuolimą.
„Kito būdo užsitikrinti saugumą nei NATO atgrasymas ir bendra gynyba, kurią užtikrina NATO 5-asis straipsnis, nėra“, – teigė S. Marin.
Suomijos parlamentarai trečiadienį taip pat sulaukė ataskaitos apie šalies saugumo situaciją ir galimą narystę kariniame aljanse karo Ukrainoje kontekste. Ši ataskaita bus kitą savaitę prasidėsiančių parlamento diskusijų atskaitos taškas. Daugelis analitikų prognozuoja, kad Suomija paraišką dėl narystės galėtų pateikti NATO viršūnių susitikime birželį.
Anksčiau Suomijos lyderiai rinkosi nestoti į NATO iš dalies dėl to, kad neprovokuotų Rusijos. Šaltojo karo metu Suomija sutiko likti Vakarų saugumo bendradarbiavimo sistemos nuošalyje mainais į Maskvos garantijas nesiveržti į šalį.
Kaip atrodytų kelias į NATO?
Na, o kaip galėtų atrodyti Švedijos ir Suomijos kelias į NATO? Portalas „The Local“ pamodeliavo, kaip toliau galėtų klostytis situacija.
Balandžio 13 d.: Suomija paskelbia ataskaitą apie saugumo situacijos pokyčius.
Balandžio 18 d.: Suomijos parlamente prasideda plenarinė sesija, kurioje aptariama naujoji saugumo analizė.
Balandis: Suomijos premjerė S. Marin balandžio 13 d. pažymėjo, kad jos šalies sprendimui priimti prireiks tik „savaičių“ – tai gali reikšti, kad paralmentas dėl narystės balsuos iki balandžio pabaigos.
Balandis: Švedijos socialdemokratai gali surengti pirmąjį iš trijų numatytų didžiųjų nacionalinių narių suvažiavimų saugumo politikos klausimais.
Gegužė: Švedijos socialdemokratai surengia dar du didžiuosius nacionalinius suvažiavimus saugumo politikos klausimais.
Gegužės vidurys: Švedijos vyriausybės saugumo politikos analizės grupė savo parengtą Švedijos saugumo situacijos vertimą turėtų pateikti iki gegužės 31 d., bet M. Andersson pažymėjo, kad jis gali būti pateiktas ir anksčiau – tai gali būti gegužės vidurys.
Gegužės 23 d: Visų 26 socialdemokratų apygardų pirmininkų suvažiavimas Stokholme.
Gegužės 24 d.: Švedijos socialdemokratų partijos komiteto nepaprastajame suvažiavime pritariama šalies narystei NATO.
Gegužės pabaiga, birželio pradžia: Švedijos vyriausybė praneša apie ketinimą stoti į NATO, pradedamas procesas parlamente.
Birželis: NATO pateikiamas pranešimas apie Švedijos ir Suomijos sprendimą pradėti derybas dėl narystės.
Birželio 29 d.: Madride vyksta NATO viršūnių susitikimas.
Liepa – gruodis: NATO inicijuoja paspartintas priėmimo procedūras.
Liepa – rugpjūtis: NATO gali paskelbti Narystės veiksmų planus (MAP), skirtus Švedijos ir Suomijos pasirengimui narystei.
Liepa – rugpjūtis: Suomija ir Švedija gali pateikti pasirengimo protokolus su įsipareigojimais.
Rugsėjis – spalis: Pasirašomi ir ratifikuojami Suomijos ir Švedijos stojimo protokolai.
Spalis – lapkritis: NATO narės pasirašo ir ratifikuoja stojimo protokolus.
Lapkritis – gruodis: Švedijos ir Suomijos vyriausybės parlamentams pateikia pasiūlymus patvirtinti stojimo protokolus.
Gruodis: Švedija ir Suomija tampa NATO narėmis.
Parengta pagal thelocal.se, svt.se ir cnn.com.
