Švedijos naujienos

Švedija nuomuosis kalėjimus Estijoje

Švedijos politikai ketina dalį kalinių siųsti atlikti bausmę į Estijos kalėjimus. Klausimas, kuris išjudino seniai nusistovėjusį Šiaurės šalių teisingumo politikos suvokimą ir atvėrė platesnę diskusiją apie regiono kriminalinę situaciją bei kalėjimų sistemų ateitį.

 

Perpildyti kalėjimai Švedijoje – vis didėjanti problema, kuri tampa sunkiai kontroliuojama.

Švedijos teisingumo ministerijos duomenimis, šalies kalėjimai šiuo metu užpildyti daugiau nei 100 procentų, o kai kuriose įstaigose — net virš 105–110 proc. Tai reiškia, kad realiai trūksta vietos net tiems, kurie nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, ne tik sulaikytiems laikinai. Buvęs Švedijos kalėjimų tarnybos vadovas Nils Öberg dar vasarą įspėjo, kad sistema „veikia ant ribos ir bet koks didesnis nusikaltimų šuolis gali ją paralyžiuoti“.

Padėtį apsunkina ir pastaraisiais metais suintensyvėję gaujų konfliktai. Vien 2023–2024 m. Švedija fiksavo rekordinį susišaudymų ir sprogdinimų skaičių. Policija skaičiuoja, kad šalyje veikia apie 60–70 aktyvių nusikalstamų grupuočių, o nusikaltimų tyrėjai prognozuoja, jog griežtesnės bausmės artimiausiais metais tik dar labiau didins kalinių skaičių.

 

Estijos pagalbos pasiūlymas: 100 vietų

 

Estija pasiūlė Švedijai nuomoti apie 100 kalinių vietų savo įkalinimo įstaigose. Estijos teisingumo ministerija pabrėžia, kad tai būtų ekonomiškai naudinga — šalyje yra laisvų pajėgumų, o papildomos lėšos leistų stiprinti ir modernizuoti kalėjimų infrastruktūrą.

Visgi Estijoje netrūksta diskusijų: dalis politikų baiminasi, kad tai gali tapti „pavojinga komercializacija“, kai kalėjimų sistema pradedama naudoti kaip paslauga kitoms valstybėms. Panašios kritikos skamba ir Švedijoje, ekspertai teigia, kad tai greitas pasėkmės, tačiau ne ilgalaikis priežasties sprendimas.

Kriminologas prof. Jerzy Sarnecki teigia, kad šis Švedijos sprendimas yra „politinis pleistras“, o ne struktūrinė reforma. „Švedija per pastaruosius metus ženkliai sugriežtino bausmes, bet neinvestavo proporcingai į kalėjimų sistemą. Šiandien turime rezultatą — perpildytas įstaigas, kurių neįmanoma greitai išplėsti“, – teigia profesorius. Jo nuomone, Švedija privalo susitelkti į prevenciją: socialinių programų atstatymą, jaunimo integracijos stiprinimą ir didesnes pajamas policijai bei teismams.

Estijos teisės ekspertai taip pat pabrėžia, kad nors Švedijos kaliniai būtų integruoti į Estijos sistemą, jų teisinės teisės privalėtų išlikti švediškos — tai kuria sudėtingą administracinę situaciją.

 

Šiaurės regiono kontekstas: Švedija – ne pirmoji šalis, eksportuojanti kalinius

 

Net jei Švedijai toks sprendimas yra naujas, tai nėra precendentas. Norvegija 2015 m. nuomavosi 242 kalinių vietas Olandijoje. Danija 2021 m. sudarė susitarimą su Kosovu dėl 300 kalėjimo vietų. Tokios praktikos rodo platesnę tendenciją: Šiaurės šalių modelis, ilgus metus laikytas pavyzdiniu ir humanišku, šiandien susiduria su naujo tipo iššūkiais — smurto augimu, įkalinimo politikos griežtėjimu ir politiniu spaudimu „greitai parodyti rezultatus“. Nusikaltėliai švediškus kalėjimus atvirai vadina “žaidimo aikštelėmis”.

 

Ar Švedija „eksportuoja problemą“?

Švedijoje diskusija apie kalinių perkėlimą į Estiją vyksta ne tik tarp politikų, bet ir visuomenėje. Žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad toks susitarimas gali kelti etikos ir skaidrumo rizikas — ypač jei kaliniai bus siunčiami į šalį, kurioje galioja kitokios taisyklės ar gyvenimo sąlygos.

Opozicija taip pat kritikuoja vyriausybę, teigdama, kad ji dešimtmečius atidėliojo investicijas į kalėjimų infrastruktūrą, o dabar skubiai ieško laikino sprendimo.

 

Kol kas Švedijos ir Estijos derybos tęsiasi, o konkrečios datos, kada kaliniai galėtų būti perkelti, nėra. Tačiau specialistai neabejoja: sprendimas turės ilgalaikių pasekmių.

Tai gali tapti sektina praktika ir kitoms šalims, kurių teisingumo sistemos susiduria su panašiais iššūkiais — ypač Danijai, kur šiuo metu taip pat trūksta vietų įkalinimo įstaigose.

Tuo tarpu Švedijai šis žingsnis turės aiškų politinį atspalvį: tai rodys, kad nusikaltimų bangos problema pasiekė kritinį tašką, o valstybė ieško netradicinių būdų ją suvaldyti.

Švedija nuomuosis kalėjimus Estijoje
sfgdfg
To Top