Jau kurį laiką Švedijos ir Suomijos paraiškas dėl narystės NATO blokuojanti Turkija iškėlė keletą reikalavimų, kurių Stokholmas negali priimti, sekmadienį pareiškė Švedijos ministras pirmininkas.
„Turkija patvirtino, kad mes padarėme tai, ką žadėjome padarysiantys, tačiau ji taip pat sako, kad nori dalykų, kurių mes jai negalime ir nenorime suteikti“, – saugumo konferencijoje, kurioje dalyvavo ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, dėstė Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas.
„Esame tikri, kad Turkija priims sprendimą, tik nežinome kada tai įvyks“, – sakė U. Kristerssonas ir pridūrė, jog tai priklausys nuo Turkijos vidaus politikos ir „Švedijos gebėjimo pademonstruoti savo rimtą nusiteikimą“.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į praėjusių metų vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą, nutraukė dešimtmečius trukusią neprisijungimo prie karinių darinių politiką ir pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.
Tačiau Turkija atsisakė patvirtinti jų paraiškas, kol abi šalys nesiims atitinkamų veiksmų, įskaitant prisijungimą prie Turkijos kovos su kurdų kovotojais.
Dauguma Turkijos reikalavimų yra susiję su Švedija, mat pastaroji palaiko glaudesnius ryšius su kurdų diaspora.
Suomijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis įstos į NATO tuo pačiu metu kaip ir jos kaimynė.
„Suomija neskuba įstoti į NATO taip smarkiai, kad jau nebegalėtume laukti, kol Švedijai bus uždegta žalia šviesa“, – sekmadienį vykusioje konferencijoje žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.
Gruodžio pabaigoje Turkija pagyrė Švediją už reagavimą į jai susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, bet pabrėžė, kad reikia dar daugiau, jog Ankara galėtų visiškai paremti užstrigusią Stokholmo paraišką dėl narystės Aljanse.
O Turkijai ir toliau blokuojant Švedijos narystę NATO, ši šalis pareiškė pradėjusi derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje. Švedijos vyriausybė siekia, kad šalis dalyvautų NATO priešraketinės gynybos iniciatyvoje, įskaitant oro patruliavimą virš Baltijos šalių.
Švedijos sausumos koviniai padaliniai taip pat turi būti pasirengę prisidėti prie NATO vykdomos Baltijos šalių gynybos, pažymėjo ministras pirmininkas U. Kristerssonas.
U. Kristerssonas pasakojo, kad Švedija prisijungs prie 15 šalių bendros priešraketinės gynybos iniciatyvos, pradėtos NATO šalių krašto apsaugos ministrų susitikime spalį, ir vadinamos „Europos dangaus skydo iniciatyva“.
„Karas Ukrainoje rodo, kaip svarbu turėti modernią oro gynybą, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir infrastruktūra“, – pažymėjo U. Kristerssonas.
Pasak šalies premjero, Švedija, be kita ko, turi prisidėti prie NATO „naujais pajėgumais, savo oro pajėgomis ir oro gynyba“.
„Tai bendras visų narių įsipareigojimas“, – pabrėžė U. Kristerssonas.
„Įsipareigojimas rodo visos NATO ryžtą priešintis bet kokiai agresijai. Švedija taip pat turi būti šio pasiryžimo dalis“, – apibendrino U. Kristerssonas.
Parengta pagal thelocal.se.
