Siekdama susidoroti su didėjančiu plastiko šiukšlių kiekiu, Švedijos aplinkos ministrė pareiškė, kad šalis peržiūrės galimas priemones šiai problemai spręsti, įskaitant draudimus, baudas, mokesčius ir naujas depozito surinkimo schemas.
Vyriausybės vadovaujamu tyrimu bus ieškoma būdų, kaip sumažinti kenksmingą plastiko poveikį aplinkai, o Švedijos žaliųjų partijos atstovė ir šalies aplinkos ministrė Karolina Skog tvirtina esanti pasiruošusi imtis griežtų priemonių.
„Kai tik turėsime daugiau informacijos, manau, galėsime imtis ryžtingų veiksmų. Tai gali apimti papildomus draudimus, mokesčius ir nuolatines informavimo kampanijas”, – teigė ministrė.
Bendras išmetamų šiukšlių kiekis Švedijoje praėjusiais metais sumažėjo: kiekvienas švedas vidutiniškai išmetė 11 kilogramų šiukšlių mažiau nei 2015-aisiais, kaip rodo Švedijos atliekų tvarkymo asociacijos (Avfall Sverige) tyrimo duomenys.
Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad išmetamų plastikinių pakuočių kiekis išaugo 35 procentais. Kaip Švedijos radijui teigė aplinkosaugos konsultacijų įmonės „LL Miljökonsult” operacijų vadybininkė Karin Eberle, taip iš dalies vyksta dėl globalizacijos.
„Daugelis pakuočių apkeliavo ilgą kelią, kol atsidūrė Švedijoje. Tokio tipo vartojimas auga. Tačiau aš taip pat manau, jog žmonės tampa sąmoningesni ir suvokia, kad plastiką reikia perdirbti”, – pasakoja K. Eberle.
Pasak Švedijos aplinkos apsaugos agentūros (Naturvårdsverket), švedai kasmet suvartoja apie 770 milijonų plastikinių maišelių vien iš prekybos centrų. Visgi, priešingai nei Prancūzijoje, K. Skog nesiekia uždrausti plastikinių maišelių pirkiniams ir skatina vartotojus visuomet, kai tik tai yra įmanoma, rinktis perdirbamus maišelius.
„Dabartiniai plastikiniai maišeliai yra toks dalykas, be kurio iš tiesų galėtume išsiversti”, – tvirtina K. Skog.
Švedija jau yra įvedusi depozito sistemą daugeliui butelių ir skardinių. Aplinkos ministrė yra įsitikinusi, kad tokios sistemos yra veiksmingos. Raudonųjų ir Žaliųjų koalicijos vyriausybė šiuo metu svarsto pasiūlymą, kad panaši sistema galėtų būti įvesta ir pieno produktų bei vaisių sulčių pakuotėms.
O ką, laukdami naujo vyriausybės sprendimo, galėtų nuveikti vartotojai?
„Liaukitės šiukšlinę gamtoje. Švedai galvoja, kad tai, ką jūra išmeta mūsų paplūdimiuose, atkeliauja iš kitų šalių, tačiau mes taip pat esame nusidėjeliai”, – sakė K. Skog.
Parengta pagal thelocal.se ir TT.
