Antradienį Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Turkijos, regis, neįveikiamas pasipriešinimas Švedijos narystei NATO staiga išgaravo ir susitarimas buvo pasiektas. Tad kas atsitiko, ir ar tai tikrai reiškia, kad Turkija ratifikuos narystę?
Kas įvyko?
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano retorika dėl Korano deginimo protestų ir PKK teroristų iki šio NATO viršūnių susitikimo buvo neįtikėtinai aštri. O vyšnia ant torto tapo prieš pat susitikimą išsakytas R. T. Erdogano pareiškimas, kad jis yra pasirengęs pritarti Švedijos narystei NATO, tačiau tik tuo atveju, jei Europos Sąjunga atnaujins ilgai įstrigusias derybas dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje.
Galiausiai įvyko skubiai sušauktas susitikimas su Europos Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu, taip pat numatytas dviejų valandų trukmės susitikimas su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu bei NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Po to susitarimas galiausiai buvo sudarytas.
Įvykių eiga labai panaši į tai, kas nutiko per paskutinį NATO viršūnių susitikimą Madride 2022 m. birželio 29 d. Tada taip pat iš pažiūros nenumaldomas Turkijos pasipriešinimas Švedijos ir Suomijos narystei ištirpo vos prasidėjus viršūnių susitikimui.
Kas yra naujame susitarime?
Susitarimas daug nesiskiria nuo vadinamojo trišalio memorandumo, sudaryto Madride. Po susitikimo NATO paskelbtame septynių punktų bendrame pareiškime aprašomi veiksmai, kurių Švedija ėmėsi siekdama įvykdyti Madrido susitarimo sąlygas.
„Švedija pakeitė savo konstituciją, pakeitė įstatymus, gerokai išplėtė bendradarbiavimą kovoje su terorizmu prieš PKK ir atnaujino ginklų eksportą į Turkiją – tai visi trišaliame memorandume numatyti žingsniai“, – sakoma pareiškime.
Toliau Švedija ir Turkija įsipareigoja tęsti bendradarbiavimą saugumo srityje pagal trišalį nuolatinį jungtinį mechanizmą, sudarytą po Madrido susitikimo, ir pagal naują dvišalį „Saugumo susitarimą“, kuris reiškia kasmetinius susitikimus ministrų lygmeniu.
Švedija taip pat įsipareigoja toliau dirbti su Turkija kovos su terorizmu srityje, žada netaikyti jokių apribojimų, kliūčių ar sankcijų prekybai gynybos srityje ir sutinka stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.
Atsižvelgdama į naująjį R. T. Erdogano reikalavimą dėl narystės Europos Sąjungoje, Švedija taip pat įsipareigoja „aktyviai remti pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą, įskaitant ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimą ir vizų liberalizavimą“.
Ko nėra susitarime, bet kas galėtų būti svarbu?
Antradienio rytą JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas sakė, kad prezidentas Joe Bidenas dabar planuoja tęsti naikintuvų F-16 perdavimą Turkijai ir bendradarbiauja su Jungtinių Valstijų Kongresu, kad susitarimas būtų patvirtintas.
Kai kurių apžvalgininkų teigimu, Turkijos prieštaravimas Švedijos narystei NATO iš tiesų visada buvo susijęs su spaudimu JAV, siekiant gauti šiuos ilgai lauktus lėktuvus.
Ar Erdoganas laikysis savo žodžio po viršūnių susitikimo ir ar narystė bus ratifikuota?
Po to, kai Madride buvo sudarytas susitarimas, leidžiantis Švedijai ir Suomijai pereiti prie stojimo į NATO ratifikavimo etapo, R. T. Erdoganas vėl blokavo Švedijos narystę, iškeldamas neįmanomus reikalavimus, kad Švedija išduotų ilgą sąrašą žmonių, jo teigimu, susijusių su PKK ir Güleno judėjimu, kurį jis kaltina dėl 2016 m. įvykusio Turkijos perversmo bandymo.
Ar tokia Erdogano pozicija gali pasikartoti po Vilniaus viršūnių susitikimo?
J. Stoltenbergas ir U. Kristerssonas pabrėžė, kad Turkija turi nustatyti savo ratifikavimo grafiką.
„Sutarėme, kad tai turėtų būti padaryta kuo greičiau, bet tada Turkija turi nuspręsti, kaip atrodys jų parlamento darbotvarkė, todėl nedrįstu spėlioti, kurią konkrečiai dieną tai įvyks, bet visi tikisi greito ratifikavimo“, – antradienio rytą sakė U. Kristerssonas.
Kaip greitai Turkijos parlamentas galėtų ratifikuoti Švedijos narystę?
Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja dar galėtų suspėti balsuoti už Švedijos narystės ratifikavimą iki parlamentinės sesijos pabaigos liepos 18 d., jei procesas vyks taip, kaip buvo patvirtintant Suomijos narystę.
Sprendimą balsuoti dėl Švedijos narystės pirmiausia turi patvirtinti šalies parlamentinė užsienio reikalų komisija, o tada jis gali būti pateiktas balsavimui Didžiojoje Nacionalinėje Asamblėjoje. Ratifikavimas taps oficialus, kai teisės aktas, pasirašytas prezidento, bus paskelbtas oficialiame žurnale „Resmi Gazete“.
Tačiau jei Turkijos parlamentas iki liepos 18 d. ratifikuoti nespės, tai jau veikiausiai nutiks tik prasidėjus naujai sesijai rugsėjį. Tad ruduo atrodo daug labiau tikėtinas variantas.
O kaip Vengrijos pritarimas?
Nors pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Turkijos pasipriešinimo Švedijos narystei pralaužimui, ji nebuvo vienintelė iš visų NATO valstybių narių, dar neratifikavusių Švedijos prisijungimo. To dar nepadarė ir Vengrija, kuri, kaip ir Turkija, pasižymi glaudžiais ryšiais su Rusija.
Antradienio rytą Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Vengrijos ratifikavimas dabar yra „jau tik techninis klausimas“.
Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praėjusį penktadienį pakartojo, kad Budapeštas palaiko Švedijos prisijungimą, bet laukia Turkijos sprendimo.
Ką Švedija duos NATO?
Įstodama į NATO, 10,5 milijono gyventojų turinti Švedija, užbaigs daugiau nei du šimtmečius trukusį laikotarpį, kai ji laikėsi už karinių aljansų ribų, nors oficialiai Švedijos neutralumas baigėsi dešimtajame dešimtmetyje.
Nors pasibaigus Šaltajam karui šalis smarkiai sumažino karines išlaidas, po 2014 m. Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos Švedija pakeitė kursą ir, be kitų dalykų, sugrąžino privalomąją karinę tarnybą.
Jos ginkluotosios pajėgos pasižymi pažangia įranga – daugybe kovinių lėktuvų ir penkiais povandeniniais laivais.
Ekspertų manymu, Švedijos įstojimas į NATO drauge su Suomijos prisijungimu reiškia tvirtesnę apsaugą Baltijos šalims. Be to, Švedijai tapus NATO nare, NATO priklausys visos šalys prie Baltijos jūros, išskyrus Rusiją.
Parengta pagal thelocal.se ir svt.se.
