Jei gyvenate Švedijoje, maistui skiriama pajamų dalis gali išaugti – tai sunkios ūkininkams vasaros rezultatas, perspėja Švedijos maisto pramonė.
Precedento neturinti karščio banga Švedijoje šią vasarą sukėlė miškų gaisrus ir privertė išdžiūti javų laukus, o kai kuriems ūkininkams teko anksčiau laiko palydėti gyvulius į skerdyklą, nes paprasčiausiai nepajėgė jų išmaitinti.
Visa tai dabar turi grįžtamąjį poveikį gamintojams ir vartotojams, naujojoje ataskaitoje perspėja Švedijos maisto federacija, šalies organizacija, atstovaujanti maisto pramonės kompanijoms ir darbdaviams.
Grynųjų produktų kaina kai kuriems jau išaugo 40 procentų. Pasak ataskaitos, prognozuojama, kad kaštai šį rudenį ir kitą pavasarį dar labiau išaugs. Tai apima visus – nuo kavinių ir alaus daryklų iki pieno gaminių, makaronų, kruopų ir mėsos gamintojų bei tiekėjų.
„Žengiame į skaudžių kaštų laikotarpį”, – sakė vyriausiasis ekonomistas Carlas Eckerdalis.
Apie 60 procentų perdirbto maisto Švedijos maisto pramonėje atkeliauja iš neapdirbtų Švedijos žemės ūkio produktų. Tai reiškia, kad kai kompanijoms tenka pristabdyti gamybą arba jos negali rasti vietinių maisto produktų, iškyla rizika, kad pasiūla prekybos centrų lentynose neatitiks pirkėjų paklausos.
„Mes atsidursime tokioje situacijoje, kai teks svarstyti, ar reikia importuoti neapdorotus produktus. Kas tuomet bus su ženklinimu? Toks pokytis būtų neįtikėtinai brangus, tai gali būti netgi kelias žemyn, nes mes nenorime eksperimentuoti su pirkėjais, kurie mumis pasitiki”, – sakė C. Eckerdalis.
Maisto federacija teigia, kad vasaros sausros sukeltos problemos gali būti lyginamos su 2007-2009 metų pasauline neapdirbtų maisto produktų krize, kurią dar pablogino finansinė krizė. Tuomet smarkiai išaugo tokių prekių kaip kviečių ir sojos produktai kainos. Kai kuriais atvejais kainos padidėjo net tris kartus.
„Tuomet išaugusios kainos parduotuvėse nepajėgė kompensuoti didžiulio kaštų išaugimo”, – sakė C. Eckerdalis.
Jis prognozuoja, kad metų sandūroje maisto produktų kainos išaugs, ir viliasi, jog pirkėjai pasiryš papurtyti pinigines ir taip kompensuoti nuostolius.
„Jei mes susidursime su tokiu pat atsaku kaip ir 2007-2009 metais, kai nebuvo didelio noro mokėti daugiau, tuomet kai kurios kompanijos atsidurs ties riba, kai nebegali veikti toliau”, – aiškino C. Eckerdalis.
Parengta pagal thelocal.se.
