Švedijos parlamento pirmininkas oficialiai įvardijo Ulfą Kristerssoną savo pirmuoju kandidatu į šalies premjero postą. Tai reiškia, kad Nuosaikiųjų partijos lyderis dabar turi derėtis su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Švedijos demokratų partija ir kitomis partijomis, kad įveiktų balsavimą parlamente.
Švedijos parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas pirmadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad po susitikimų su septynių iš aštuonių Švedijos parlamentinių partijų lyderiais nurodė, jog labiausiai tikėtina, kad parlamentas balsuotų už U. Kristerssono kandidatūrą į ministro pirmininko postą.
„Priimti tokį sprendimą buvo pakankamai nesudėtinga. Mano gauta informacija patvirtina, kad derybos, kaip jau anksčiau šiandien sakė partijų lyderiai, tęsiasi, joms netrunka gero nusiteikimo ir tikimasi greitai pasiekti rezultatą“, – aiškino parlamento pirmininkas.
Švedijos sistema numato, kad kandidatui į premjerus pakanka tik įtikinti parlamento daugumą nebalsuoti prieš jį.
Kadangi keturios partijos, kurios prieš rinkimus pažadėjo paremti U. Kristerssono kandidatūrą į ministro pirmininko postą, gavo 176 parlamento mandatus (o kairysis blokas – 73), U. Kristerssonas turėtų užsitikrinti parlamento paramą, jei tik šiai margai koalicijai pavyks susitarti dėl to, kas dirbs naujojoje vyriausybėje ir kokios politikos bus laikomasi.
A. Norlénas pažymėjo, kad U. Kristerssonas yra 35-asis asmuo, kuriam parlamento pirmininkas paveda formuoti naują vyriausybę, o būsimoji vyriausybė bus 33-oji ir jau penktoji per audringą ir permainingą laikotarpį jam esant parlamento pirmininko poste.
A. Norlénas dėstė nenurodęs U. Kristerssonui galutinės datos, kada turėtų būti įvykdyta ši užduotis, nes mano, kad tai jau bus jo įpėdinio – kito parlamento pirmininko, kuris bus išrinktas pirmajam posėdžiui susirinkusio naujo parlamento – atsakomybė.
Visgi A. Norlénas nemano, kad naujos vyriausybės formavimo procesas galėtų užtrukti taip ilgai, kaip nutiko 2018-aisiais – tada jis nusitęsė iki sausio.
„Nemanau, kad šį kartą viskas užsitęs 134 dienas“, – sakė parlamento pirmininkas.
Po susitikimo su A. Norlénu U. Kristerssonas pareiškė norintis formuoti vyriausybę, dirbsiančią „visiems švedams“.
„Mano žinutė parlamento pirmininkui buvo tokia: derybos einasi gerai, jos apima visus klausimus, visą naujosios vyriausybės politinę kryptį ir gebėjimą bendradarbiauti parlamente, – pabrėžė U. Kristerssonas. – Derybos yra labai plataus masto, kol kas dar niekas nenuspręsta. Tačiau noriu suburti vyriausybę, kuri vienija, o ne skaldo.“
Pagrindinė U. Kristerssono užduotis vykstančiose derybose – įveikti atotrūkį tarp kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų ambicijų būti vyriausybės koalicijos dalimi ir kitų trijų partijų nenoro juos įtraukti.
Nuosaikieji ir krikščionys demokratai išreiškė norą kartu būti dviejų partijų koalicijos dalimi, o Liberalų partija nusiteikusi prieš vyriausybę, kurioje dirbtų Švedijos demokratai.
Po pokalbio su A. Norlènu Švedijos demokratų lyderis Jimmie Åkesson pakartojo, kad nori būti įtrauktas į naująją vyriausybę.
Visgi J. Åkessonas taip pat pažymėjo, jog svarbiausias prioritetas jam ir jo partijai bus į naujosios vyriausybės programą įtraukti kaip įmanoma daugiau jų politinių tikslų.
„Švedijai bus naudingiau, jei susiformuos daugumos vyriausybė“, – į klausimą, ar jo partija turėtų būti koalicijoje, atsakė J. Åkessonas.
Visgi jis pridūrė: „Man asmeniškai ir mano partijai svarbiausia yra mūsų politika“.
Po derybų partijos turi pasiekti rašytinį susitarimą, kuris taps naujosios vyriausybės pagrindu. Ekspertai neabejoja, kad derybų dėl naujosios vyriausybės sudarymo procesas nelengvais ekonominiais laikais taip pat bus sudėtingas.
Kol naujoji vyriausybė dar nesuformuota, dirba laikinoji vyriausybė, kuriai vadovauja Magdalena Andersson.
