Švedijos imigracijos ministras Andersas Ygemanas prieš kurį laiką pasiūlė Švedijai iki 50 proc. riboti „ne Šiaurės šalių“ kilmės žmonių koncentraciją daugiausia problemų keliančiose miestų vietose. Tad kaip toks sprendimas galėtų paveikti atvykėlius Švedijoje?
Kokia pasiūlymo esmė?
A. Ygemanas siūlo 50 proc. atvykėlių limitą – jo manymu, Švedija turėtų nusistatyti panašų tikslą kaip ir Danija, kur valdantieji socialdemokratai išsikėlė tikslą, kad, vykstant gyvenamųjų rajonų plėtrai, iki 2030 metų niekur šalyje daugiau nei 30 proc. visų gyventojų neturėtų sudaryti ne iš Vakarų valstybių kilę žmonės.
Kurias vietoves gali paliesti siūlymas?
Ministro siūlymas paveiktų vadinamuosius „jautriuosius rajonus“, kuriuos policija apibūdina kaip sritis, „kurioms būdingas žemas socialinis ir ekonominis statusas ir kuriose nusikaltėliai daro poveikį vietos bendruomenei“.
Naujausią „jautriųjų (pažeidžiamųjų) rajonų“ sąrašą galima rasti čia.
Ką reikštų pasiūlymo įgyvendinimas?
Pasak A. Ygemano, 50 proc. galėtų būti „tikslas“ ir „vienas iš penkių kriterijų“ drauge su veiksniais, apimančiais nedarbą, išsilavinimo lygį ir nusikalstamumą.
Jeigu pasiūlymas virstų įstatymu, draudimo ne Šiaurės šalių kilmės gyventojams persikelti į tam tikras vietoves nebūtų, tačiau sritys, kuriose fiksuojamas didesnis gyventojų, kilusių ne iš Šiaurės šalių, procentas, rizikuotų būti klasifikuojamos kaip „pažeidžiamieji rajonai“ ir todėl raginami reguliuoti gyventojų sudėtį.
Kodėl būtent ne Šiaurės šalių kilmės gyventojai?
A. Ygemano argumentas tas, kad Švedijoje lengviau integruotis mokant šios šalies kalbą.
„Norint išmokti švedų kalbą, reikia praktikuotis. Jeigu gyvenate vietovėje, kurioje galima apsieiti su savo gimtosios šalies kalba, mokytis ir tobulinti švedų kalbą tampa itin sunku. Be to, jei darbe taip pat galima susišnekėti gimtąja ar kita kalba, bet ne švedų, kur tada pasipraktikuoti kalbėto švediškai? Tad tokiame kontekste tikslas reguliuoti vietovių gyventojų koncentraciją yra svarbus“, – sakė ministras.
Šiaurės šalims priskiriamos Danija, Norvegija, Švedija, Islandija ir Suomija. Danų ir norvegų kalbos yra artimos švedų kalbai – šių dviejų šalių piliečiams švedų kalbą, tikėtina, suprasti būtų lengviausia.
Tačiau islandų ir suomių kalbos yra pakankamai tolimos švedų kalbai, vadinasi, suomiams ir islandams suprasti švedų kalbą dažniausiai būna taip pat nelengva kaip ir daugeliui kitų atvykėlių, o tai reiškia, kad šiuo atžvilgiu jie mažai kuo skiriasi nuo kitų imigrantų.
Taip pat neaišku, kaip konkrečiai būtų apibrėžta „ne Šiaurės šalių kilmė“. Šiuo metu Švedijos statistikos tarnyba, registruojanti Švedijoje gyvenančius „iš užsienio šalių kilusius“ asmenis, juos apibrėžia kaip „žmones, kurie arba gimė užsienyje, arba jų abu tėvai gimė užsienio šalyje“. Į šią statistiką įtraukiami ir imigrantai iš Šiaurės šalių.
Tai gali reikšti, kad vaikai, gimę Švedijoje, bet kurių abu tėvai yra iš užsienio šalies, gali būti klasifikuojami kaip iš užsienio kilę vaikai, nepaisant to, kad jie auga Švedijoje.
Kada toks sprendimas galėtų įsigalioti?
Svarbu pabrėžti faktą, kad kol kas A. Ygemano svarstymai yra tik pasiūlymo stadijoje.
Jeigu būtų nuspręsta judėti toliau, prieš pateikiant oficialų įstatymo pasiūlymą būtų atliekamas tyrimas, kaip būtų galima formuluoti tokį įstatymą. Tada jis turėtų būti svarstomas parlamente, galiausiai sektų balsavimas. Šiuo metu nėra nustatyta jokio termino ar tikslo dėl to, kada galėtų būti svarstoma dėl įstatymo priėmimo, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jam pritartų parlamento dauguma.
Taip pat svarbu paminėti, kad pasiūlymas pateiktas artėjant rinkimams. Populistinė ir prieš imigraciją pasisakanti Švedijos demokratų partija šiuo metu yra trečia Švedijos partija, todėl visiškai įmanoma, kad šis pasiūlymas yra ne kas kita, kaip rinkiminė taktika, kuria siekiama Švedijos demokratų rinkėjus paskatinti verčiau balsuoti už socialdemokratus.
Bet kuriuo atveju nėra garantijos, kad socialdemokratai šį pasiūlymą apskritai įgyvendins, jei ir liks valdžioje po rinkimų, taip pat kad panašių pokyčių imtųsi kitos partijos.
Parengta pagal thelocal.se.