Švedijos finansų ministrė Magdalena Andersson antradienį pristatė naują vyriausybės biudžeto planą kartu su ambicingu uždaviniu – panaikinti biudžeto deficitą iki 2018 metų, metais vėliau nei buvo planuota.
„Šis biudžeto planas suformuotas, remiantis pastarųjų metų darbais, kurie pradeda duoti rezultatą”, Andersson kalbėjo spaudos konferencijoje, prieš pristatydama planą vyriausybei, kuri turi balsuoti už arba prieš pasiūlymą.
Vyriausybė investuos 23.6 milijardų kronų ($2.68 milijardų) reformoms 2017-aisiais, tuomet 28.1 milijardų ($3.28 milijardų) 2018-aisiais, 33.4 milijardų ($3.9 milijardų) 2019-aisiais, ir 36 milijardų ($4.2 milijardų) 2020-aisiais.
Daugiausia lėšų (10 milijardų kronų) per metus bus skiriama savivaldybėms ir miesto taryboms, tuo tarpu pabėgėliams ir jų integracijai bus skiriama 3,5 milijardo kronų. Pastaroji suma padengs Švedijos Migracijos Tarnybos išlaidas, stengiantis greičiau įvesti atvykėlius į darbo rinką.
Policija sulauks 100 milijonų kronų daugiau lėšų nei pernai, o apsaugos tarnyba Säpo gaus 80 milijonų. Planuojama iki 2020-ųjų šias lėšas padidinti iki 1 milijardo kronų.
Iniciatoriai, susitelkę ties aplinka ir klimato kaita, taip pat gaus nemažą finansavimą – 1,8 milijardo kronų kitų metų bėgyje. Apie 700 milijonų kronų šių pinigų bus skiriama premijoms už aplinkai draugiškų automobilių naudojimą, o apie 500 milijonų – siekiant atitikti ES reikalavimus.
Virš 900 milijonų kronų per ateinančius keturis metus taip pat bus skirta naujai vyriausybinei agentūrai, siekiančiai užtvirtinti lyčių lygybę visuomenėje bei kuriant naujas strategijas, siekiant apsaugoti moteris nuo smurto.
Finansų ministrė teigia, jog socialdemokratų žalioji koalicija valdžią perėmė dabar, šalyje vyraujant įtemptai finansinei padėčiai, kas yra pasėkmė 1990-aisiais metais vykusio didžiausio šalies deficito. Tuo pat metu valstybei reikėjo tvarkytis su pabėgėlių krize, itin paveikusia Švediją 2015-ais metais.
„Mes esame kelyje ties balanso ir esminio pertekliaus pasiekimo”, teigė Andersson, pabrėždama, kad biudžetas sudarytas, siekiant „stabilaus augimo, daugiau darbo vietų, mažėjančio bedarbingumo ir stipresnių politinių finansų”.
Santaupos bus kaupiamos sumažinant praktikos vietų, kurios nepadidino darbingumo lygio, kaip kad valdžia tikėjosi. Programa bus sumažinta tokiu būdu sutaupant 1,7 milijardo kronų.
Išmokos ligonių pašalpoms ir reabilitacijai, taip pat bus peržiūrėtos ir perskirstytos, teigė ministrė.
„Tai sudaro apie 5 milijardus kronų kasmet, kurios yra iššvaistomos, ir tai nėra gerai nei valstybės finansams, nei sergantiesiems”, komentavo Andersson.
Vis dėlto opozicijos politikai planą kritikuoja. Centro dešiniųjų partijos ginčijasi, kad nebuvo gerai įvertintos integracijos ir patekimo į darbo rinką problemos.
„Mes kalbame apie kelis šimtus tūkstančių žmonių, kuriems reikia darbo, kurio šiandien papraščiausiai nėra”, kalbėjo partijos finansų atstovas spaudai Ulf Kristersson.
Švedijos antiimigracijos demokratai, kurie įžiebė politinę krizę 2014-aisi metais, kuomet sumažino vyriausybės biudžetą, paremdami opoziciją, teigia, kad balsuos prieš naują pasiūlymą.
„Mano vertinimu, vyriausybė nekontroliuoja migracijos kainų”, kalbėjo Oscar Sjöstedt.
Vyriausybė sieks surinkti daugiau pinigų, bandydami pasiekti, kad daugiau žmonių mokėtų valstybės pajamų mokestį. Alkoholio ir kuro kainos didės, taip pat atsiras bankų mokestis.
Vis dėl valstybei dar teks skolintis pinigų, siekiant finansuoti keletą reformų iki 2017-ųjų. Švedijos Nacionalinio Ekonomikos Tyrimų Instituto direktorius nemano, kad tai bus problema.
„Kadangi mes siekiame pakilimo tik dabar, yra pageidaujama turėti aukštesnį pajamų lygį kitiems metams”, kalbėjo Urban Hansson Brusewitz.
Visgi, Švedijos banko Swedbank vyriausioji ekonomistė Anna Breman, nėra tokia įtikinta.
„Šių ir kitų metų BVP prognozės atrodo pagrįstos, tačiau vyriausybės teigimu, 2018 ir 2019 metais jos dar pakils. Nesuprantu, iš kur tas augimas atsiras”, ji teigė naujienų agentūrai TT.
Breman taip pat nemano, kad naujasis biudžeto planas išspręs didžiausias Švedijos problemas.
„Aš matau daugybę mažų pokyčių, tačiau nei vienas jų nesusijęs su didelėmis problemomis: darbo rinkos pasiskirstymą ar pavyzdžiui namų kainas.”
Atsižvelgiant į Švedijos tikslą iki 2020-ųjų pasiekti žemiausią ES nustatytą darbingumo lygį, Andersson pripažįsta, kad lengva nebus, tačiau tikino, kad „šalis yra daug arčiau tikslo nei buvo prieš dvejus metus”.
Biudžeto svarstymas numatytas rudens pabaigoje.
