Švedijos gyventojai laukia atlyginimo už patirtus nemalonumus, patirtus Eresūno tilto darbuotojams tikrinant jų asmens dokumentus, esą toks elgesys pažeidžia gyventojų teises.
565 gyventojai iš Danijos ir Norvegijos pateikė skundą Švedijos Teisingumo Kancleriui (Justitiekanslern), kuriame reikalauja atlyginti jiems už laisvo judėjimo ir galimybės grįžti į savo pačių šalį teisių pažeidimo.
Gyventojų teisinis atstovas taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl Švedijos teisinės sistemos pokyčių, kurie ir suteikė galimybę asmens dokumentų patikrai. „Tai buvo labai keistas pokytis teisinėje sistemoje, įgyvendintas vos prieš keletą dienų, net nepraėjęs konsultacijų proceso”, teigė advokatas Finas Madsenas.
Laikina asmens dokumentų patikra pradėjo veikti po to, kai 2015 metais Švedija sulaukė rekordinio prieglobsčio prašymų skaičiaus iš 165 tūkstančių pabėgėlių.
Tačiau dabar 565 nuolatiniai gyventojai reikalauja 30 tūkstančių kronų kompensacijos kiekvienas, o trečdalis iš jų papildomai reikalauja atlyginti jiems nuostolius už priverstinį perkėlimą į Daniją, mašinos įsigijimą ar darbo Danijoje atsisakymą. Gyventojų advokatas aiškina, kad asmens dokumentų patikros traukiniuose, kurių veikimą užtikrino Rikstag – pagal kurias transporto kompanijos per Eresūno tiltą į Švediją negali pervežti keleivių, neturinčių asmens dokumentų – negali veikti išvien su Europos Sąjungos Šengeno erdvės susitarimu.
Gyventojų skundą remia ir Pietų Švedijos Prekybos Rūmai (Sydsvenska handelskammaren), kurie jau ilgą laiką tvirtino, kad dėl asmens dokumentų patikros regionas praranda pinigus. Rūmai tikisi, kad nuostolių atlyginimas prives prie geriausio sprendimo gyventojams ir atkakliai laikosi savo nuomonės, kad šiuo metu Eresūno darbo rinka yra pavojuje.
Parengta pagal thelocal.se
