Velykų šventė šiemet tapo valanda trumpesnė nei įprastai: šiąnakt buvo persukti laikrodžiai. Rudenį grįšime prie žiemos laiko. Bet ar turėtume? Tyrimai rodo, kad nuolatinis dienos šviesos taupymo modelis būtų naudingesnis sveikatai, tvirtina Švedijos parlamento narys Robertas Hannah.
Pasak Liberalų partijos nario, spalį nevertėtų grįžti prie žiemos laiko. „Negalime atšaukti žiemos, tačiau galime padaryti ją šviesesnę“, – sako R. Hannah.
„Žmonių elgesio modelis keičiasi. Anksčiau gyvenome žemdirbių visuomenėje, reikėjo keltis anksti, todėl įvesti žiemos laiką buvo prasminga. Šiandien aktualu popietės ir pavakarės, tačiau mes renkamės, kad šis paros laikas būtų tamsus“, – aiškina R. Hannah.
Pirmieji bandymai įvesti vasaros laiką buvo jau 1916 metais, tačiau ūkininkai taip stipriai tam pasipriešino, kad vasaros laikas nebuvo įvestas iki 1980-ųjų.
Švedija yra šiaurinėje platumoje, tad šviesaus paros meto trukmė vasarą ir žiemą ženkliai skiriasi.
Pavyzdžiui, Stokholme gruodį dienos trunka šešias valandas, o birželį ir liepą – 18 valandų. O štai šiauriausiame šalies mieste Kirunoje vidurvasarį saulė beveik nenusileidžia.
Šviesios popietės lemia geresnę fizinę ir psichinę savijautą, ypač vaikams, įsitikinęs R. Hannah. Parlamento nario pasiūlymas remiasi Londono higienos ir tropinės medicinos aukštosios mokyklos tyrimu, kuris parodė, kad vaikų aktyvumas išauga dviem minutėmis per dieną, kai laikrodžiai pasukami į priekį. Kuo vėliau temsta, tuo daugiau laiko turime veiklai.
R. Hannah pripažįsta, kad neturi didelių vilčių, jog jo pasiūlymas bus įtvirtintas: vien jau dėl to, kad laiko pasikeitimas reikštų laiko nesuderinamumą su didžiąja dalimi ES šalių.
„Ko gero, šį pokytį turėtume derinti su kitomis Europos šalimis ir viską vykdyti drauge. Manau, kad jų atsakymas būtų neigiamas. Bet noriu, kad bent jau šalies viduje kiltų diskusija“, – svarsto R. Hannah.
Parengta pagal thelocal.se.
