Nors dauguma sekmadienį Švedijoje vykusių parlamento rinkimų balsų suskaičiuoti, galutinį rezultatą skelbti dar per anksti – gali tekti palūkėti keletą dienų.
Šiuo metu, kai liko suskaičiuoti daugiausia išankstinio balsavimo ir užsienyje gyvenančių švedų balsus, vienu mandatu pirmauja dešiniųjų partijų, palaikančių Ulfo Kristerssono kandidatūrą į premjerus, blokas. Tad kiek užtikrinta tokia situacija ir ar dar gali kažkas pasikeisti?
Kokia dabartinė balsų skaičiavimo situacija?
Naujausiais Švedijos rinkimų tarnybos duomenimis, 175 vietos parlamente turėtų atitekti Moderatų (Nuosaikiųjų), Švedijos demokratų, Krikščionių demokratų ir Liberalų partijoms: visos jos remia Ulfo Kristerssono kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Jos tik vienu mandatu lenkia Socialdemokratų, Kairiųjų, Žaliųjų ir Centro partijų bloką, kuris šiuo metu turi 174 mandatus. Iš viso parlamente yra 349 vietos.
Kiek balsų jau suskaičiuota?
Remiantis naujausiais duomenimis, suskaičiavus balsus 6 264 iš 6 578 rinkiminių apygardų (95 proc.), todėl vis dar išlieka nedidelė tikimybė, kad vienas ar keli mandatai pasislinks į kažkurią pusę.
Dar tebeskaičiuojami balsai priklauso balsavusiems iš anksto (ar rinkimų dieną ne savo apylinkėje) arba gyvenantiems užsienyje. Kadangi ne visi jie spėjo pasiekti rinkimų apylinkes, numatoma, kad šie balsai dar bus skaičiuojami trečiadienį. Tada ir paaiškės galutiniai rinkimų rezultatai.
Kada bus suskaičiuoti balsai?
Vėlyvieji balsai skaičiuojami per vadinamąjį onsdagsräkningen arba trečiadienio balsų skaičiavimą, o rinkimų tarnyba įspėja, kad procesas šiemet gali užsitęsti ir iki ketvirtadienio.
Ar trečiadienio skaičiavimas gali pakeisti galutinį rezultatą?
Svante Linussonas, matematikos profesorius ir KTH Karališkojo technologijos instituto rinkimų ekspertas, aiškina, kad tai mažai tikėtina, bet nėra neįmanoma.
Po 2018 metais vykusių rinkimų per trečiadienio skaičiavimą įvyko vieno mandato pokytis. Visgi S. Linussonas pabrėžia, kad kadangi socialdemokratai, Kairiųjų partija, Žaliųjų partija ir Centro partija jau laimėjo pastaruosius keturis mandatus, tai reiškia, kad jiems reikės gauti didesnę likusių balsų dalį, jog iškovotų mandatų.
„Tai reiškia, kad suskaičiavus likusius balsus jų pasirodymas turi būti itin geras. Nepakanka vien tik gauti likusių balsų daugumą“, – pabrėžia profesorius.
Kam dažniausiai palankūs balsuojantys iš anksto?
Tą pasakyti tiksliai labai sunku, nes balsavusių iš anksto ir užsienyje balsai trečiadienį susumuojami, tačiau yra tam tikrų ženklų, kad balsuojantys išankstiniame balsavime labiau linkę rinktis Demokratų partiją, mat nenori balsuoti savo apylinkėje, bijodami išsiduoti, jog balsuoja už prieš imigrantus nusiteikusią partiją.
Tikėtina, kad šiuo metu ši aplinkybė nebe tokia reikšminga, kadangi partija yra labiau normalizuota, be to, užtikrinamas balsavimo slaptumas.
Už ką paprastai balsuoja užsienyje gyvenantys švedai?
Pastarasis Švedijos rinkimų tarnybos tyrimas dėl užsienyje gyvenančių švedų balsavimo parodė, kad jie labiau linkę savo balsus atiduoti dešiniesiems.
Leidinio „Aftonbladet“ apžvalgininkas Andersas Lindbergas teigia, kad šiuo metu atrodo, jog „kairiųjų pergalė neįmanoma, nes užsienio balsai paprastai yra palankūs dešiniesiems“.
Visgi jis gali ir klysti, o kaip bus iš tiesų, paaiškės trečiadienį. Aišku tik viena: bet kuriuo atveju vyriausybės formavimo procesas bus ilgas, mat abu blokus sudarančių partijų požiūris į kai kuriuos dalykus skiriasi. Per rinkiminę kampaniją daugiausia dėmesio skirta staigiam energijos kainų augimui ir gaujų nusikalstamumui.
Parengta pagal thelocal.se ir svt.se.
