Švedija išlieka šalimi, kurioje smurtinių nusikaltimų lygis žemas, tačiau policija tvirtina kovojanti su nusikaltėlių „klanais”, įsitvirtinusiais tam tikrose šalies teritorijose.
Keletas dešimčių nusikalstamų gaujų, kurias sieja lojalumas šeimos ryšiams ir teisėsaugos institucijų nepaisymas, dabar daro pastebimą įtaką kai kuriuose Švedijos rajonuose, kuriuose socialinė situacija yra prastesnė, teigia ekspertai.
Žiniasklaida praneša apie narkotikų karus, šantažą, sąskaitų suvedinėjimą ir įbaugintas aukas, nesiryžtančias liudyti.
„Matėte filmą „Krikštatėvis”? Tada žinote, kaip viskas atrodo”, – sako žurnalistė Johanna Bäckström Lerneby, knygos apie vieną labiausiai pagarsėjusių Švedijos nusikaltėlių šeimų autorė.
Johanna Bäckström Lerneby
Gaujos, apie kurią ji rašė, nariai neseniai Švedijoje pateko į žiniasklaidos akiratį, kai rugpjūtį, tvyrant ilgalaikei nesantaikai su priešiška gauja, jie ėmė laikinai blokuoti kelius, stabdė automobilius ir prašė keleivių parodyti asmens tapatybės dokumentus.
Anonimiškai su SVT kalbėjęsis į šioje veikloje dalyvavęs jaunuolis, save vadinantis Samiru, teigė, kad tokiomis kontrolės priemonėmis buvo siekta „apsaugoti vaikus ir kitus vietos gyventojus”.
Pareigūnai lieka nuošalyje
Minėtoji nesantaika liovėsi rugpjūčio pabaigoje, bet ne todėl, kad policija būtų suėmusi įtariamuosius. Tiesiog keleto gaujų nariai susitiko viešbutyje Göteborge ir sutarė baigti nesutarimus – nesantaika iš esmės baigėsi pernakt.
„Tokie dalykai labai neramina, nes trumpuoju laikotarpiu tai yra geras sprendimas, tačiau viskas buvo išspręsta netinkamai. Šie kriminaliniai tinklai susitarė dėl taikos ir nustatė darbotvarkę, o mes, pareigūnai, liekame nuošalyje”, – aiškina vietos policijos pareigūnas Fredrikas Terje.
„Gaujų klanų” problema Švedijos žiniasklaidos antraštėse atsidūrė nuo rugsėjo pradžios, kai policijos vadovo pavaduotojas Matsas Löfvingas Švedijos radijui papasakojo, kad Švedijoje yra mažiausiai 40 šeimų pagrindu susikūrusių gaujų.
„Tikrai ne visi nori būti Švedijos visuomenės dalimi”, – sakė M. Löfvingas, pridurdamas, kad šios šeimos atvyko į Švediją vien tik dėl nusikalstamos veiklos, su savimi atsiveždamos paralelinines valdymo sistemas.
M. Löfvingas taip pat teigė, kad šios šeimos bando prasiskverbti į verslą ar politiką, siekdamos daryti oficialią įtaką, ypač socialinių problemų turinčiuose rajonuose, kuriuose paprastai gyvena nemažai imigrantų kilmės gyventojų.
Matsas Löfvingas
Švedija nuo dešimtojo dešimtmečio pasižymi dosnia imigracijos politika, tačiau daugumą atvykėlių integruoti sekasi sunkiai – tūkstančiams nepavyksta gerai išmokti kalbą ir susirasti darbą aukštos kvalifikacijos reikalaujančioje darbo rinkoje.
„Tose pažeidžiamose vietovėse gyvenantys žmonės dažnai būna neturtingi, neturintys pasirinkimo, net jei ir nori iš ten išsikelti”, – teigia J. Bäckström Lerneby.
Smurtas kenkia ir nekaltiems aplinkiniams. Rugpjūčio pradžioje Stokholme atsitiktinė kulka iš pravažiuojančio automobilio mirtinai pakirto 12-metę mergaitę. Šis įvykis sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą.
Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijoje premjeras Stefanas Löfvenas nusikaltėlių gaujas pavadino „mūsų visuomenės nuodais, kurių privalome atsikratyti”.
Įsišakniję tinklai
Švedijoje bendras smurtinių nusikaltimų lygis išlieka žemas. 2018 m. 100 000 Švedijos gyventojų teko 1,07 nužudymo (Europos vidurkis, „Eurostat” duomenimis, yra 2,39, Jungtininių Valstijų vidurkis, pasak FTB – 5).
Tačiau Švedijos vidaus reikalų ministras Mikaelis Dambergas išreiškė susirūpinimą, kad šeimos pagrindu sukurtos gaujos įsitvirtino.
„Šie šeimos pagrindu sukurti tinklai Švedijoje veikia jau kurį laiką. Jie pajėgė čia įsišaknyti, ypač tose Švedijos vietovėse, kuriose socialinė situacija yra pažeidžiamesnė, kur nepakankamas valstybės dalyvavimas”, – neabejoja M. Dambergas.
Pasak jo, norint su tuo kovoti, reikia, kad įsitrauktų teisėsaugos institucijos.
Policijos prioritetu jau tapo pajėgų tokio pobūdžio rajonuose stiprinimas – tai svarbus žingsnis „siekiant parodyti, kad Švedijoje būtina laikytis šalies įstatymų”, sako ministras.
Vyriausybė ėmėsi daugybės priemonių, įskaitant papildomus stebėjimo įgaliojimus policijai ir griežtesnes bausmes už nusikaltimus, susijusius su ginklais ir narkotikais.
Tačiau rugpjūčio pabaigoje nuskambėjo pranešimas, kuriame policija pripažino, kad vis dar sekasi sunkiai.
„Dirbame intensyviai, nuolatos, bet, nepaisant to, smurtiniai nusikaltimai nesiliauja. Mes nepasiduodame, tačiau dabar situacija yra labai įtempta”, – sakė Švedijos policijos vadovas Andersas Thornbergas.
Per pirmuosius šešis 2020-ųjų mėnesius šalyje įvyko 163 susišaudymai, juose žuvo 20 žmonių. Per visus 2019 metus pranešta apie 334 susišaudymus, juose žuvo 42 asmenys.
Parengta pagal thelocal.se.
