Sekmadienį Švedijos premjerė atsisakė paneigti Turkijos teiginį, kad Švedija pažadėjo deportuoti Turkijos ieškomus asmenis, kaip numatyta susitarime, kuris užtikrino Ankaros paramą Stokholmo narystei NATO.
Nepaisant žurnalistų klausimų ir kurdų bei turkų pabėgėlių Švedijoje susirūpinimo, M. Andersson neatsakė, ar Ankarai buvo duotas toks įsipareigojimas, kad ši atsisakytų savo prieštaravimų dėl Švedijos narystės NATO.
„Aštuonerius metus dirbau ministre ir niekados nekalbėjau apie tai, kas yra šnekama derybų kambaryje. (Dėl to) šiuo metu atsidūriau kiek sudėtingoje padėtyje“, – sakė premjerė.
Per Madride vykusį NATO viršūnių susitikimą Turkijos, Švedijos ir Suomijos antradienį pasirašytame susitarime abi Šiaurės šalys sutiko „skubiai ir atidžiai“ išnagrinėti Ankaros prašymus dėl ekstradicijos.
Jokių konkrečių pažadų dėl ekstradicijos įgyvendinimo pateikta nebuvo, o Suomija ir Švedija nuo to laiko primena, kad procesas priklauso nuo teisėsaugos institucijų ir nepriklausomų teismų.
Visgi Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį, baigiantis NATO viršūnių susitikimui, pareiškė, kad Švedija „pažadėjo“ išduoti „73 teroristus“, ir pagrasino blokuoti šios šalies narystę Aljanse, jei įsipareigojimai nebus įvykdyti.
M. Andersson sekmadienį kelis kartus buvo spaudžiama pasakyti, ar toks pažadas buvo duotas, tačiau ji tik pakartojo Stokholmo poziciją.
Šalies premjerė sakė, kad Švedija ir toliau laikysis nacionalinių ir tarptautinių įstatymų, joks Švedijos pilietis nebus išduotas, sprendimą priims nepriklausomos institucijos ir teismai.
„Jeigu nedalyvaujate teroristinėje veikloje, nerimauti reikalo nėra“, – patikino M. Andersson.
Besilankydama Baltijos jūros Gotlando saloje Švedijos lyderė surengė pirmąją spaudos konferenciją po sugrįžimo iš NATO viršūnių susitikimo.
Kiekvienais metais liepos mėnesį šioje saloje visą savaitę vyksta politiniai susitikimai, į kuriuos susirenka partijų lyderiai.
Parengta pagal thelocal.se.
