Švedija pasirašė istorinę sutartį su NATO. Šis dokumentas labai svarbus Baltijos valstybių saugumui. Sutartis vadinasi „Priimančios šalies susitarimas su NATO dėl priimančios šalies paramos“.
Rusija, anot Švedijos saugumo tarnybos SÄPO, per visus įmanomus viešus ir neviešus kanalus dėjo didžiules pastangas siekdama sustabdyti sutarties ratifikavimą parlamente – Riksdage. Tačiau nepavyko: 254 balsai „už“ ir 40 – „prieš“. Tai niekas kita, kaip nokautas Vladimiro Putino režimo dezinformacijos mašinai. Ratifikavusi šią sutartį, Švedijai nuo šiol bus daug paprasčiau, taip pat juridine prasme, priimti NATO dalinius savo teritorijoje mokymams, manevrams, galiausiai – per karines krizes ar karinę konfrontaciją. Arčiau narystės NATO tik pats tapimas NATO nare. Viskas bus greičiau ir paprasčiau Pasak Švedijos Karo akademijos valdybos nario pulkininko Bo Hugemarko, yra kelios svarbios priežastys, kodėl Rusija nenori sutarties: „Švedijos sutartis su NATO tampa esminiu trukdžiu Rusijai užimti Baltijos valstybes, nes Švedija virsta NATO ir JAV karinių pajėgų placdarmu. Taip pat ši sutartis smarkiai supaprastina juridinių sprendimų priėmimo laiką. (NATO ir JAV neturi teisės be Švedijos sutikimo dislokuoti savo dalinius Švedijoje). Antras galimas tikslas: „Torpeduoti Rusijos siekį užimti Baltijos valstybes, o užėmus, pateikti tai kaip fait accompli ir tik tokiu atveju rimtai grasinti branduoliniu ginklu Vakarams.“
Bo Hugemarkas, kuris yra svarbios bei įtakingos Švedijos karo ekspertų grupės narys, Švedijos narystės NATO šalininkas, savo straipsnyje „Įsivaizduokite, jeigu Rusija užima Baltijos valstybes“ teigia, kad NATO būtina turėti kelis placdarmus siekiant sustabdyti Rusijos puolimą. Šiame kontekste Švedija vaidina labai svarbų logistinį vaidmenį. Iš jos lengviau ir greičiau bus galima permesti karinius dalinius, pastiprinimus, ginti oro erdvę virš Baltijos jūros. Dėl šios priežasties Švedija turi tapti visos šios strategijos aktyvia dalimi. Apginti Gotlando salą Pagal Švedijos numanomą karo scenarijų, Rusija, okupavusi Baltijos valstybes, „dėl istorinių bei humanitarinių priežasčių“ visomis išgalėmis gins užimtą teritoriją, net grasindama branduoliniu ginklu.
Ar turės NATO ir JAV tiek drąsos, kad išbandytų Rusijos grasinimo tikrumą? Kad nepatektų į tokią padėtį, Švedijos vaidmuo perkeliant NATO karinius dalinius į Baltijos valstybes, garantuojant karinį pranašumą ore, ginant Gotlando salą yra nepaprastai svarbus ir Švedijos, ir Baltijos valstybių gynimui. Garsus Švedijos saugumo politikos ekspertas, rezervo karininkas, Karo akademijos valdybos narys bei Švedijos Totalinės gynybos tyrimų instituto bendradarbis Mike’as Winnerstigas portalui lrytas.lt patvirtino, kad sutartis su NATO nesuteikia automatiškumo sprendžiant, priimti arba ne NATO dalinius į Švedijos teritoriją. Kiekviena vyriausybė spręs kiekvieną atvejį atskirai.
Ir tai yra tos sutarties trukumas, nes niekas nežino, kaip elgsis kuri nors Švedijos vyriausybė tam tikru atveju. Kartu jis pabrėžia, kad nė viena esama ar būsima vyriausybė jau negalės nusigręžti nuo sutarties, negalės sugrįžti į izoliacionistinę nesikišimo politiką. Net jeigu ir kažkam pradėjus aiškinti, neva tokie sprendimai tik išprovokuos Rusijos atkirtį. M.Winnerstigas numoja ranka į šias mintis: „Atvirkščiai. Mūsų gynybos ministro Peterio Hultqvisto pareiškimai kietesni net už Lietuvos Vyriausybės pareiškimus. Jokiais būdais nėra taip, kad mes bijome provokuoti V.Putiną. Švedijos gynybos ministras aiškiai pabrėžė, kad Krymo aneksija yra didžiausias iššūkis Europos saugumui. Mūsų santykiai su Rusija šiandien labai šalti. Rusai pareiškė, kad po Lietuvos ir Lenkijos Švedija yra labiausiai rusofobiška šalis Europoje.“
Ką ruošia Maskva?
Rusija taip pat apkaltino Švediją nusigręžimu nuo neutralumo politikos. Nors neutralumo politikos Švedija atsisakė jau prieš 20 metų tapdama ES nare ir pasirašiusi solidarumo karo atveju su Šiaurės valstybėmis paktą. Tiesa, Švedijai nebuvimas NATO nare tikrai negarantuoja NATO pagalbos. Kaip sako amerikiečiai, negalima vienu metu valgyti tortą ir jį vis dar turėti. Pavyzdžiui, Ukrainai NATO nepadeda net ginklais. Bus įdomu, kaip bus sprendžiama ši problema NATO viršūnių susitikime Varšuvoje šių metų liepos 8-9 dienomis. Žinoma, Švedijos strateginė padėtis visiškai kitokia. Jos politinė padėtis kitokia. Jos geografinė padėtis ir svarba karinio konflikto su Rusija metu kitokia.
Įdomi, jeigu kas pastebėjo, V.Putino režimo (ne)reakcija į Švedijos Riksdago pritarimą sutarčiai, kuriai blokuoti Rusija pakėlė visą savo naudingų idiotų bei slaptų agentų armiją Švedijoje. Vyko protestai „Ne narystei NATO“, ypač protestavo Švedijos Žaliųjų partija, nacionalistų partija SD (Švedijos demokratai), buvusios ir esamos komunistų organizacijos. Leidiniai su „žmonių pasipiktinimais“, piešiantys apokalipsę, net iki Švedijos nepriklausomybės praradimo, ir „JAV hegemonijos įsigalėjimo Karalystėje“ buvo produkuojami konvejeriniu būdu. Netgi pasigirdo siūlymų siekti Rusijos saugumo garantijos Švedijai. Taigi, kodėl tyli V.Putino režimas? Atsakymas akivaizdus: jis susimovė. Visi netiesioginiai ir vieši grasinimai Švedijai vos ne kariniu susidorojimu, gąsdinimai branduoliniu košmaru suveikė visiškai priešingai.
V.Putinas tyli ir niršta
Riksdage balsuota už sutartį „Priimančios šalies susitarimas su NATO dėl priimančios šalies paramos“. Belieka skaudžiai sukąsti dantis ir tylėti. Mat gatvinio chuligano žargonas, kuriuo taip didžiuojasi V.Putinas, ir vėl nesuveikė. Jis susimovė Ukrainoje, kur jo „Novarosija“ fantasmagorijos patyrė visišką krachą, jis neįvertino ES reakcijos ir gebėjimo staigiai susivienyti, net neįsivaizdavo ES ir JAV sankcijų Rusijai įvedimo, nenumatė JAV ir NATO atsikvošėjimo. Vokietija ir ta jau siunčia karius į Baltijos valstybes.
Priešraketinis skydas Rumunijoje ir Lenkijoje tapo faktu. Lietuva ginkluojasi ir jau greitai turėsime vidutinio nuotolio galimai norvegišką oro gynybą. Eilinės pratybos (jau šeštą kartą) „Saber Strike 2016“ prasidėjo gegužės 27 ir tęsis iki birželio 13 d. Jose dalyvauja apie 10 tūkst. karių – NATO sąjungininkų . JAV Sausumos pajėgų II kavalerijos pulkas perdislokuojamas pavadinimu „Dragoon Ride II“ (liet. „Dragūnų žygis II“). Jo metu apie 1 200 JAV karių su 300 pėstininkų kovos mašinomis (PKM) dviem maršrutais juda iš Vokietijos į Estiją, pakeliui sustodami Čekijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Taigi, rotacija pastovi su dideliais kiekiais karių ir karinės technikos. Tai jau ne šiaip pasirodymas, tai jau pozicijos teigimas stipriausia įmanoma forma.
Dabar V.Putinas tyli, nes turėjo suprasti, kad ne tik Švedija parodė stuburą. Suomija, jeigu tik Švedija nuspręstų tapti NATO nare, tuojau pasielgtų taip pat. (Suomija jau senai turi panašią sutartį su NATO). O Švedijoje palankumas narystei NATO nesulaikomai didėja kaip tik po eilinės V.Putino režimo grasinimo Švedijai iškrovos. Naujausi tyrimai rodo 38 proc. „už“ ir 31 poc. „prieš“ Švedijos narystę NATO. Dabar tik laiko klausimas, ar V.Putino režimas tiek savižudiškas, kad pradėtų karinę bet kokia forma avantiūrą prieš Baltijos valstybes, kol dar nesusiformavo kietas NATO skydas mūsų periferijoje, įskaitant Švediją. Po metų tokia avantiūra, jeigu jai būtų pasiryžta, ir liktų tikra avantiūra Rusijos nenaudai. Reaguodama į NATO rodomą stuburą, Rusija iki šių metų pabaigos dislokuos dvi divizijas šalia Baltarusijos sienų. Tai reiškia, kad Šaltojo karo ginklavimosi spiralė vėl įgauna pagreitį.
V.Putino režimas, vis mojuodamas atominiais ginklais, regis, nelabai suvokia, kad JAV požiūris į tokius grasinimus vos ne biblinis. Nenustebsiu, jeigu mūsų periferijoje atsirastų ir JAV branduoliniai ginklai. Suvokimas, kad Baltijos valstybių placdarmas, jo užėmimas tolygus branduoliniam šantažui Vakarams nežinia su kokia baigtimi, tas suvokimas jau persmelkė karinius Vakarų strategus. Verčiau sukurti sunkiai įveikiamą Baltijos valstybių skydą, nei spekuliuoti, kuris pirmas mirktels tą tragišką akimirką. V.Putino režimo reakciją greičiausiai išvysime po JAV prezidento rinkimų.
Šioje vietoje, tiesa, nerimą kelia ne tik Lietuvos premjero atitikmuo Donaldo Trumpo vaidmenyje, kai nuomonės keičiamos jau kas kelios minutės, bet ir žinia, kad D.Trumpo patarėju dirba veikėjas, patarinėjęs „Donecko respublikos“ vadukams. Dar vienas dirbo su „Gazprom“. Jeigu D.Trumpas, jam galimai tapus prezidentu, įvykdytų savo pažadą nusisukti nuo Europos, mums tektų skirti ne 1,4 proc. BVP karinėms reikmėms, bet penkis kartus daugiau, jeigu norime rimtai pasipriešinti Rusijos agresijai prieš Lietuvą.
Kada jie stos į NATO?
Švedijos sutarties su NATO svarba mūsų saugumui ir gebėjimui gintis, laiku sulaukti gyvybinės paramos karinio konflikto kontekste vertinama tik teigiamai. Ar ir kada Švedija galiausiai taps NATO nare, priklausys nuo V.Putino režimo agresyvumo lygio. Kol šis režimas matys bent kokią silpnos valios ginti Baltijos valstybes ženklą, tol manys, kad, jų supratimu, mažas ir trumpas karas apsimoka. Švedai teigia, kad jie šalia nestovės, tam ir sutartis.
Pavyzdžiui, pernai kovą Švedija dalyvavo mokymuose kartu su NATO pajėgomis. Mokymai pavadinimu „Crisis management exercise, CMX“. Legenda: Rusija užpuola vieną Baltijos valstybę hibridinio karo modeliu. Švedijos vyriausybės sprendimas mobilizuoti visas karines pajėgas buvo toks žaibiškas, kad net Švedijos karinė vadovybė nustebo. (Šaltinis: DN. Se). Tačiau, ne NATO narė Švedija negali aktyviai prisidėti prie bendro Europos saugumo architektūros kūrimo, nes negali tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus.
Siekti NATO paramos nesant jos nare – tokia padėtis negali ilgai tęstis. Nebent Švedija vėl skirs 6 proc. gynybai, atkurs šauktinių kariuomenę, drastiškai didins gynybinius ir techninius pajėgumus. Tai yra visa tai, kas buvo sunaikinta jų pačių rankomis trumparegiškai patikėjus Rusijos taikingumu. Deja, nusikaltėliai neprognozuojami tiek, kiek leisi jiems tokiems būti. Ratifikavusi sutartį su NATO, Švedija priėmė teisingą sprendimą teisinga kryptimi. Mums, mūsų saugumui tai naudinga, be jokios abejonės. Tereikia laukti galutinio švedų žingsnio į narystę NATO. Lauksime.
Lrytas.lt
