Švedijos valdžios organai pradėjo vykdyti tyrimą, kurio metu bus analizuojama kaip būtų galima paprasčiau atimti vairuotojo pažymėjimus iš senyvo amžiaus žmonių. Toks sprendimas priimtas po to, kai du senoliai sukėlė rimtus autoįvykius.
Švendijos Transporto Agentūra (Transportstyrelsen) kasmet dėl medicininių priežasčių, tokių kaip demencija (silpnaprotystė), akių ligos ir insultas, atima tarp 8000-9000 vairuotojo pažymėjimų.
Švedijoje galiojančius vairuotojo pažymėjimus turi daugiau nei 650000 asmenų, kurių amžius yra daugiau nei 75 metai. Šiems asmenims, priešingai nei daugumoje Europos šalių, nėra atliekama privaloma medicininė apžiūra, todėl jie drąsiai sėda už vairo.
Gydytojai turėtų pranešti atitinkamoms institucijoms apie savo pacientų sveikatos būklę, jei jie serga tam tikra liga, trukdančia vairuoti. Tačiau vos keli taip pasielgia. Remiantis neseniai publikuota Transportstyrelsen ataskaita, gydytojai informuoja apie vos 10-20 procentų žmonių, sergančių demencija.
Gydytojams leidžiama nepranešti apie paciento būklę tik tuo atveju, jei jis ar ji pasižada nesėsti už vairo.
„Tai nėra gera sistema, o jai taikoma išimtis tik sukelia didesnių trikdžių. Gydytojai turi labiau laikytis reikalavimų. Kasmet dešimtys tūkstačių žmonių tampa nebepajėgiais vairuotojais, o gydytojai nenori būti jų budeliais. Dažnu atveju jiems jau tenka pacientus informuoti apie jų turimą ligą, tad nenorima situacijos tik dar labiau bloginti. Gydytojo pavardė, pranešus apie vairuoti netinkamą asmenį, būna įtraukiama į jo bylą, o pacientai yra linkę spykti ir persirašyti į kitas gydymo institucijas”, TT naujienų agentūrai aiškino vyriausiasis Transportstyrelsen medicinos ekspertas, Lars Englund.
Praėjusiais metais Transportstyrelsen pradėjo tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kokiu būdu būtų galima sugriežtinti dabar galiojančius nuostatus.
„Yra keli būdai tikslui pasiekti. Galima griežtinti reikalavimus gydytojams pranešti apie asmens ligos istoriją bei įvesti privalomas periodines patikras. Sistemoje yra ir pliusų ir minusų, tačiau situacija lieka miglota. Sudėtinga išsiaiškinti, koks yra ryšys tarp vyresnio amžiaus vairuotojų, sergančių tam tikromis ligomis ir kitų asmenų žalojimo ir pavojaus kelimo kelyje”, teigia Englund.
Praėjusią savaitę šeši žmonės, netoli Tierp, centrinėje Švedijoje, buvo sužeisti po to, kai 80-metis vyras juos partrenkė savo automobiliu. Pasak policijos ataskaitos, vyras buvo apakintas ryškios šviesos. Tuo tarpu antradienį, Stokholmo Högdalen rajone, 84-erių metų amžiaus vairuotojai sumaišius pedalus ir atsitrenkus į žmones žuvo 90-metė moteris ir buvo sužaloti dar du žmonės.
Englund pabrėžė, kad didžioji dalis autoįvykių priežasčių nėra siejamos su asmenų amžiumi ar liga, tačiau dažniausiai avarijas visgi sukelia vyresnio amžiaus žmonės, sergantys tam tikromis ligomis.
„Pedalų sumaišymas yra tipinė nelaimė, atsitinkanti asmenims, kurių smegenys nėra visai sveikos, arba jų protinė veikla sulėtėjusi. Būti apakintam saulės gali būti siejama su katarakta, mat tokiu atveju vaizdas, atsisukus į skaisčią saulę, tampa absoliučiai baltas”, pasakojo Englund.
Infrastruktūros ministras Tomas Eneroth palaiko Transportstyrelsen tyrimą.
„Ne juokas, kuomet vyksta tokio pobūdžio avarijos, su kuriomis susiję vyresnio amžiaus žmonės. Todėl paaiškėjus, kad jų sukeliamų avarijų kekis iki šiol buvo prastai atspindėtas statistikoje, aš turiu būti pasiruošęs imtis veiksmų”, trečiadienį ministras teigė TT žurnalistams.
„Tačiau tuo pat metu turime atsiminti, jog negalima teigti, kad vyresnio amžiaus žmonės yra patys prasčiausi vairuotojai. Nemaža dalis avarijų yra sukeliama jaunų žmonių”, pridūrė vyras.
Nors anksčiau Švedijos Medikų Asociacija pasisakė prieš taisyklių griežtinimą, tačiau jos prezidentė Heidi Stensmyren trečiadienį vienoje radijo stoties laidoje pripažino, jog „šiuo metu išlenda vis daugiau atvejų, išryškinančių sistemos trūkumus, todėl, mūsų manymu, yra teisinga atidžiau išanalizuoti situaciją”.
Tuo tarpu Švedijos Pensininkų Organizacija (PRO) pasisako prieš medicinines patikras, tačiau jos prezidentė sako, jog sutiktų pagaliau užbaigti žodinius susitarimus su gydytojais.
„Iš tiesų aš į juos žiūriu skeptiškai. Manau juos reikėtų įtraukti į medicininius įrašus. Jei žmogus serga rimta liga, vadinasi jis neturėtų vairuoti, o gydytojas – apie tai informuoti atitinkamas institucijas. Bet taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad daugumą avarijų sukelia ne kas kitas, o jauni vyrai”, teigė Christina Tallberg.
Vidutinis metinių mirčių skaičius keliuose Švedijoje per paskutinius tris metus išliko nepakitęs – tarp 260-270. Šiemet autoįvykiuose jau žuvo 109 žmonės – 12 mažiau nei per tą patį laiką praėjusiais metais.
Daugiausiai žmonių šalies keliuose žuvo tarp 1965 ir 1966 metų. Tuomet, keliuose važinėjant apie 1,5 milijonams automobilių, mirė 1313 asmenys. Šiandien Švedijos keliuose skaičiuojami apie 5 milijonai automobilių.
Parengta pagal thelocal.se