Švedijos vyriausybė šią savaitę pradėjo darbus dėl sustabdymo ir apieškojimo zonų bei naujos anoniminių liudininkų sistemos. Šiuos darbus kraštutinių dešiniųjų lyderis Jimmie Åkessonas pavadino „svarbiausia šių dienų kovos prieš organizuotą nusikalstamumą priemone“.
Apie vadinamąjį „saugumo paketą“ arba trygghetspaket paskelbė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas drauge su Švedijos demokratų lyderiu J. Åkessonu. Tai yra pirmasis svarbus politikos pranešimas dėl kovos su ginkluotu nusikalstamumu nuo to laiko, kai spalį darbus pradėjo naujoji vyriausybė.
„Intensyviai dirbome, kad įvykdytume reformas, kurias pažadėjome Švedijos žmonėms“, – sakė U. Kristerssonas, paskelbdamas apie priemonių paketą ir pažymėdamas, kad Švedija šiemet pasiekė naują rekordą pagal mirtinų susišaudymų skaičių – nužudyta 60 žmonių.
„Tai yra viena pagrindinių socialinių problemų Švedijoje, todėl ją būtina spręsti“, – pridūrė premjeras.
J. Åkessonas tvirtina, kad Švedijos problemos dėl gaujų nusikalstamumo yra „dešimtmečius trukusios neatsakingos politikos“ rezultatas, ir aiškina, kad Danijoje praktikuojamas sustabdymo ir apieškojimo zonų naudojimas padėjo policijai konfiskuoti daug ginklų iš nusikaltėlių gaujų ir rasti narkotinių medžiagų, todėl tai gali turėti „akivaizdų poveikį“ ir Švedijoje.
Sustabdymo ir apieškojimo zonų įvedimas suteiktų galimybę policijai ribotą laiką tam tikroje miesto dalyje apieškoti asmenis be orderio.
„Tyrimai rodo, kad nesaugumas yra didžiausias tose [mūsų miestų] srityse, kurios priskiriamos „pažeidžiamoms“. Mūsų vertinimu, Danijoje sustabdymo ir apieškojimo zonų įvedimas buvo veiksmingas, todėl esame pasirengę jas išbandyti kartu su kitomis priemonėmis“, – dėstė J. Åkessonas.
Vyriausybė viliasi, kad leidimas anoniminiams liudininkams liudyti teisme padės policijai įveikti tylos kodeksą, egzistuojantį tarp gaujų narių, ir baimę dėl atsakomųjų priemonių, kaustančią liudytojus tose vietovėse, kur gausu problemų dėl gaujų nusikalstamumo.
„Tyrimo ir parengiamųjų darbų metu bus aiškinamasi, kaip liudininkai galėtų teisme liudyti anonimiškai – tai būtų anoniminių parodymų iš policijos apklausų pritaikymo teisme sistema, taip pat sistema, pritaikyta tarpininkaujantiems liudytojams, kuri leistų teismams skirti mažesnes bausmes nusikaltėliams, liudijantiems prieš buvusius bendražygius“, – pasakojo premjeras.
Vyriausybė taip pat pateikė dar du pasiūlymus konsultacijoms.
Pirmasis – sumažinti amžių, nuo kurio socialinės tarnybos gali įsikišti ir imtis veiksmų dėl vaiko be tėvų sutikimo. Dabar šis amžius yra 15, siūloma – 12 metų.
Antrasis pasiūlymas – kad Švedijos regionų ir savivaldybių vadovybės būtų atsakingos už jaunų žmonių, kuriems gresia pavojus būti įtrauktiems į gaujų nusikaltimus, identifikavimą ir prevencinius veiksmus, jog taip neįvyktų.
Vyriausybė paskyrė Karin Erlingsson, Švedijos muitinės tarnybos vadovę teisės klausimais, vadovauti darbui dėl sustabdymo ir apieškojimo zonųįgyvendinimo, o Fredriką Wersällą, dabartinį Švedijos karališkojo teismo vadovą ir buvusį Švedijos Aukščiausiojo teismo vadovą – išanalizuoti galimybes įvesti anoniminius liudytojus.
K. Erlingsson savo darbus pradės po Naujųjų metų ir išvadas pateiks 2024 metų pradžioje, o F. Wersällas išvadas dėl anoniminių liudininkų pateiks 2023 metų spalį, dėl bendradarbiauti sutikusių saugomų liudininkų ir policijos apklausų duomenų pritaikymo – 2024 metų pavasarį.
Parengta pagal thelocal.se ir svt.se.
