Vis daugiau švedų pritaria šalies narystei NATO, rodo trečiadienį paskelbti apklausos duomenys. Tuo metu tiek Švedijos, tiek Suomijos politikos formuotojai svarsto, ar Rusijos invazija į Ukrainą turėtų paskatinti dešimtmečius trunkančio šalių karinio neutralumo pabaigą.
Dienraščio „Aftonbladet“ užsakyta ir „Demoskop“ atlikta apklausa parodė, kad dabar šalies narystei NATO pritaria 57 proc. švedų. Tai daugiau nei kovą – tada atlikta apklausa rodė, kad prisijungimui prie NATO pritaria 51 proc. švedų. Nepritariančių narystei NATO dalis sumažėjo nuo 24 proc. iki 21 proc., o neapsisprendusių – nuo 25 proc. iki 22 proc.
Kovą atlikta apklausa pirmą kartą parodė, kad dauguma švedų pritaria savo šalies narystei NATO.
Švedija dar nuo Napoleono laikų nebuvo įsitraukusi į karą ir savo saugumo politiką grindė „nesijungimu į karinius aljansus“.
Visgi Švediją, kaip ir Suomiją, Maskvos invazija į Ukrainą privertė iš esmės permąstyti savo saugumo politiką. Dabar manoma, kad abi šalys gali prisijungti prie NATO.
Švedijos vyriausybė šiuo metu persvarsto savo saugumo politiką: iki gegužės pabaigos turės būti pateikta šalies saugumo situacijos vertinimo ataskaita, o valdantieji socialdemokratai rengia vidinius partijos debatus dėl to, ar atsisakyti ilgamečio nepritarimo narystei NATO.
„Demoskop“ apklausa, kurią sudarė 1 177 interviu, atlikti nuo balandžio 14 iki 19 dienos, taip pat parodė augantį pritarimą Švedijos narystei NATO tarp socialdemokratų rinkėjų. Dabar už prisijungimą prie Aljanso pasisako daugiau socialdemokratų rinkėjų, nei tam nepritaria.
Kad dauguma švedų pritaria savo šalies narystei NATO, parodė ir dar vienos apklausos duomenys, paskelbti ketvirtadienį.
Apklausa, kurią atliko tyrimų institutas „Novus“, parodė, kad už prisijungimą prie karinio aljanso pasisako 51 proc. švedų. Tai pirmas kartas, kai ši apklausų atlikimo organizacija užfiksavo narystei NATO pritariančią daugumą.
Ankstesnės pastarojo meto apklausos, atliktos kitų organizacijų, kaip minėta, jau rodė, kad Švedijos narystei NATO pritaria dauguma gyventojų. Tačiau, „Novus“ teigimu, labai tikėtina, kad dabar visuomenės nuomonei įtaką daro būtent diskusijos dėl NATO, vykstančios kaimyninėje Suomijoje, kur šį klausimą svarsto šalies parlamentarai.
Daugelis analitikų prognozuoja, kad Suomija NATO viršūnių susitikime birželį galiausiai pateiks paraišką dėl narystės.
Suomijos premjerė Sanna Marin praėjusią savaitę atvyko pas savo kolegę Švedijos premjerę Magdalenaą Andersson, tokiu būdu parodydama, kad abi kaimyninės šalys, kurios yra NATO partnerės, tačiau oficialiai laikosi nesijungimo į karinius aljansus pozicijos, juda ta pačia kryptimi.
„Švedijos palankumas NATO stiprėja, nes Švedijos gyventojai mano, kad sprendimai bus priimami ir vykdomi drauge su Suomija, todėl ir Švedijos narystės NATO vertinimas tampa palankesnis“, – aiškino „Novus“ vadovas Torbjornas Sjostromas.
64 proc. apklaustų švedų teigė, kad jie pritartų savo šalies narystei NATO, jei prie Aljanso jungtųsi ir Suomija.
Parengta pagal reuters.com.
