Patyrusi traumą savo gimtojoje šalyje, Švedijos pilietė, IT koordinatorė Ivi Soomagi buvo gydoma Švedijoje, tačiau, negavusi pakankamo reabilitacijos specialistų dėmesio, o tik keletą fizioterapeuto konsultacijų ir knygutę su rekomenduojamais pratimais, reabilitaciją nusprendė atlikti Vilniuje komandiruočių metu. Pasikalbėjome su Ivi apie jos dabartinę sveikatos būklę, ateities planus bei gydymą Lietuvoje.
Ar dažnai lankotės Lietuvoje?
2015 metais buvau paskirta dirbti viename iš kompanijos skyrių Lietuvoje, Vilniuje. Šiemet komandiruočių metu tikiuosi apsilankyti Vilniuje 5-6 kartus.
Kada ir kaip patyrėte traumą?
Rugpjūčio mėnesį atostogų metu lankiausi Švedijoje, tačiau pirmą dieną po atostogų, kuomet keliavau į biurą Stokholme, traukinių stotyje nukritau ant akmeninio grindinio ir susilaužiau petį dvejose vietose. Man neleido judinti rankos 6 savaites, ji buvo sutvirtinta diržais, kad išliktų stabili.
Kokia pagalba Jums buvo suteikta ir koks gydymas skirtas Švedijoje?
Praėjus dviems savaitėms buvo atliktas rentgenas ir ortopedas nusprendė, kad lūžis gijo gerai. Po to buvau susitikusi su fizioterapeutais tris kartus, jie man davė lankstinuką su pratimais, kuriuos turėjau atlikti pati. Po 8 savaičių grįžau į darbą Vilniuje.
Kodėl nusprendėte kreiptis į Lietuvoje esantį Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą?
Mankštinau ranką pagal nurodytus pratimus, tačiau nebuvau įsitikinusi, kad atlieku juos taisyklingai bei nejutau jokio progreso, todėl man reikėjo pagalbos. Paklausiau kolegos iš žmogiškųjų išteklių skyriaus, ar yra klinika Vilniuje, kurioje galėtų man pagelbėti. Man rekomendavo kreiptis į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą.
Pagal kokius prioritetus rinkotės medicinos įstaigą Lietuvoje?
Susisiekiau su jais, pasiteiravau, ar galėtų pagelbėti dėl mano rankos reabilitacijos. Man buvo pasiūlyta susitikti su sporto medicinos gydytoju Kęstučiu Linkumi. Nusprendžiau nuvykti su juo susitikti ir pasikonsultuoti.
Koks gydymas Jums buvo skirtas Lietuvoje, kiek laiko jis truko?
Beveik kiekvieną Vilniuje praleistą dieną aš važinėjau į valandos trukmės gydymo seansus su gydytoju K. Linkumi. Pirmą pusvalandį jis man padėdavo mankštintis atliekant pratimus, o likusį laiką jis mano ranką ir petį mankštindavo pasyviai. Metų pabaigoje kineziterapeutas Audrius Šalavėjus taip pat suteikė kelis labai efektyvius gydymo seansus pagal „Mulligan“ koncepciją.
Ko tikėjotės, ar gydymas pateisino Jūsų lūkesčius?
Vykau į gydymo centrą atvirai nusiteikusi ir neturinti jokių lūkesčių, nes ši patirtis man buvo nauja. Taigi, galima sakyti, kad gydymas mano lūkesčius tikrai pranoko. Buvau laiminga matydama, kaip gerėjo mano rankos savijauta ir tai mane motyvavo.
Iš draugų ir kolegų Švedijoje girdėjau daugybę istorijų, kai patyrusiems traumą žmonėms nebeįmanoma pilnai atstatyti peties funkcijos, nes žmonės nustoja mankštintis, man buvo suteikta visa informacija, kaip taisyklingai atlikti mankštą. Buvo koncentruojamasi ir į mane, pavyzdžiui, gerinama mano pusiausvyra ir bendra savijauta.
Kaip jaučiatės šiuo metu ir kaip planuojate gydytis toliau?
Manęs dar laukia ilgas kelias, kad būčiau pilnai patenkinta savo peties situacija. Kadangi mano darbo sutartis pasibaigė gruodžio 31 dieną, tai ir buvo paskutinė diena, kada lankiausi klinikoje. Po grįžimo atgal į Švediją aš mankštinuosi pati, kartais apsilankau pas poliklinikos fizioterapeutą. Jaučiu, kad turiu būti dėkinga gydytojui K. Linkui dėl to, kad turiu tvirtą pagrindą po kojomis savo esamai ir būsimai reabilitacijai. Ši patirtis man taip pat padėjo suprasti, ko galima tikėtis iš gydymo bei nusistatyti aukštesnius standartus gydymui, kurio sulaukiu Švedijoje.
Ar planuojate ateityje naudotis Medicinos diagnostikos ir gydymo centro paslaugomis?
Kuomet lankysiuosi Vilniuje, ketinu apsilankyti klinikoje periodiškam pasitikrinimui.
Po reabilitacinio gydymo – akivaizdūs rezultatai
Ivi Soomagi gydymu Lietuvoje rūpinosi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus. „Manau, kad pacientė pasirinko mūsų Centrą, nes jį žino ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai, ilgametė Centro veikla taip pat galėjo padėti apsispręsti. Galbūt jai buvo svarbu, kad klinika teiktų aukčiausius standarto reikalavimus atitinkančias paslaugas. Mūsų klinika turi tarptautinius sertifikatus ir įdiegtus aptarnavimo standartus“, – teigia K. Linkus.
Po tokios traumos pacientei neužteko paslaugų, gautų Švedijoje, tad ji, būdama komandiruotėje Vilniuje, nusprendė pradėti reabilitacinį gydymą Medicinos diagnostikos ir gydymo centre.
Pacientei buvo susiformavusi peties kontraktūra (žymus sąnario judrumo apribojimas), sutrikusi rankos funkcija ir judesiai bei nusilpę raumenys. Moteris negalėjo atlikti kasdienių veiksmų, gerai miegoti ir dirbti, juto nuolatinį skausmą. Kad būtų atstatyta peties sąnario amplitudė, du mėnesius su pertraukomis Ivi atlikdavo gydytojo rekomenduojamus pratimus. Papildomai tekdavo pramankštinti sąnarį pasyviai, t. y., kai pacientui sąnarį išjudina specialistas, taikytos įvairios masažo ir raumenų aktyvacijos technikos. Po dviejų mėnesių peties judesių amplitudė atsistatė 70-80%.
„Gydymo metu pacientė išmoko atlikti pratimus, kurie lengvina lūžio simptomus, po mankštos savijauta pagerėjo, skausmas sumažėjo minimaliai. Jai rekomenduota atlikti kontrolinę rentgenogramą, kaulo gijimui įvertinti, bet Švedijoje dėl ilgų eilių ir biurokratinių procedūrų tokios paslaugos Ivi negavo, tad pasitelkėme į pagalbą mūsų Centro ortopedus-traumatologus, besispecializuojančius peties sąnario srityje. Atlikus kontrolinę rentgeno nuotrauką ir nustačius, kad pacientė sėkmingai gyja, nuspręsta padidinti pratimų intensyvumą bei papildomai skirti pratimų koordinacijos gerinimui ir kūno stabilumo lavinimui – kaip papildomą priemonę pakartotinų griuvimų profilaktikai, – pasakojo K. Linkus.
Pasak gydytojo, treniruoti žmonės griūna kitaip, tad griūdami patiria mažesnes traumas. Netreniruoti, pavargę ar vyresnio amžiaus žmonės dažniau griūva, nes jų organizmas per lėtai sureaguoja į pasikeitusias aplinkos sąlygas. Organizmas turėtų greitai prisitaikyti, įtempti atitinkamus raumenis ir išlaikyti balansą, jei ši sistema vėluoja bent keliomis milisekundėmis, žmogus griūva ir dažnai patiria traumą. Visiškai kitaip, jei žmogus treniruotas, tokiu atveju, trauma gali būti žymiai lengvesnė arba jos tiesiog išvengsite“, – pabrėžė K. Linkus.
