Turkija šeštadienį pareiškė šiuo metu dar negalinti ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO protokolų.
Pasak aukšto rango Turkijos pareigūno, Turkija greičiausiai nebalsuos dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO iki rinkimų šalyje, kurie turėtų vykti šių metų gegužę ar birželį.
„Mes neskubame – tai jie skuba prisijungti prie NATO“, – sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano patarėjas užsienio politikos klausimais İbrahimas Kalınas.
„Turint omenyje tai, kad prezidentas turės perduoti šį teisės aktą parlamentui, kad jį ratifikuotų, įstatymų leidėjai turės būti įtikinti. Jei atvirai, mes negalėsime tuo užsiimti. Negalime rizikuoti savo politiniu kapitalu, kai laukia rinkimai“, – aiškino İ. Kalınas.
Svarbiausi visuotiniai Turkijoje rinkimai turėtų įvykti iki birželio mėnesio.
Tik Turkija ir Vengrija liko neratifikavusios Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų, nors Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad jo šalies parlamentas dėl to balsuos vasario mėnesį. Kitas NATO viršūnių susitikimas įvyks liepos mėnesį Vilniuje.
Ankara vis labiau raginama Švedijos ir Suomijos pareigūnų, taip pat NATO vadovo Jenso Stoltenbergo, pritarti šių šalių narystei Aljanse, nes pernai birželį per NATO viršūnių susitikimą Madride trys šalys pasirašė trišalį memorandumą.
Abi Šiaurės šalys susitarė išspręsti Turkijos iškeltus saugumo klausimus, susijusius su organizacijų veikla Švedijoje. Pasak Ankaros, šios organizacijos yra susijusios su Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Turkija, ES ir Vašingtonas įvardijo teroristine grupuote.
Ankara savo delsimą argumentuoja tuo, kad Švedija esą dar neįvykdė visų įsipareigojimų, duotų praėjusiais metais birželį NATO viršūnių susitikime. R. T. Erdoganas pažadėjo nebeblokuoti Švedijos ir Suomijos stojimo į Aljansą, jei jos sutiks pažaboti kurdų grupes, kurias Ankara laiko teroristinėmis.
Nuo tada Švedija pritarė konstitucijos pataisoms, numatančioms, kad šalyje bus lengviau priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus. Abi Šiaurės šalys taip pat panaikino ginklų eksporto į Ankarą apribojimus.
Visgi İ. Kalınas aiškino, kad Švedijos parlamentas dar bent iki birželio negalės priimti tokių teisės aktų, todėl Ankara lauks, kol šie įstatymai įsigalios.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas šį mėnesį vykusioje vidaus saugumo konferencijoje pažymėjo, kad Stokholmas negalės patenkinti visų Turkijos reikalavimų.
„Turkija patvirtina, kad padarėme tai, ką sakėme padarysiantys. Tačiau ji taip pat sako, kad nori dalykų, kurių mes negalime duoti ir neduosime. Taigi sprendimą dabar yra Turkijos“, – sakė Švedijos premjeras.
İ. Kalınas su tuo nesutiko: „Iš esmės, žinoma, norėtume Švediją matyti NATO, bet tuo atveju, jei ji atitiks sąlygas, dėl kurių susitarėme.“
Parengta pagal theguardian.com.