Turkija trečiadienį paskelbė sieksianti 33 terorizmu įtariamų asmenų išdavimo iš Suomijos ir Švedijos remiantis susitarimu, leidusiu Ankarai paremti šių Šiaurės šalių stojimą į NATO.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po įtemptų derybų prieš trečiadienį prasidėjusį NATO viršūnių susitikimą atsisakė savo nepritarimo Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO mainais į raštiškas saugumo garantijas.
Turkija nutarė nieko nelaukdama išbandyti naująjį susitarimą. Šalies teisingumo ministras Bekiras Bozdagas paskelbė, kad Turkija sieks įtariamų kurdų kovotojų ir judėjimo, kurį R. T. Erdoganas kaltina dėl nepavykusio bandymo 2016 metais įvykdyti perversmą, narių ekstradicijos.
„Sieksime teroristų ekstradicijos iš atitinkamų šalių remiantis naujojo susitarimo gairėmis“, – sakė Turkijos teisingumo ministras.
Ji aiškino, kad dabar Turkija prašys išduoti 12 įtariamųjų iš Suomijos ir 21 įtariamąjį iš Švedijos. Šie įtariamieji yra uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariai arba, kaip teigiama, priklauso JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno judėjimui.
PKK, kurią Turkija, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos laiko teroristine organizacija, nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę. Buvęs R. T. Erdogano sąjungininkas F. Gulenas kaltinimus dėl bandymo 2016 metais įvykdyti valstybės perversmą atmeta.
Antradienį pasirašytas trišalis memorandumas numato, kad Suomija ir Švedija įsipareigoja „operatyviai ir kruopščiai reaguoti į Turkijos prašymus deportuoti ar išduoti terorizmu įtariamus asmenis“.
Abi Šiaurės šalys taip pat sutiko atšaukti jų nuo 2019 metų Turkijai taikomą ginklų prekybos embargą, kuris buvo įvestas dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
Turkijos prezidento kanceliarija pasidžiaugė dėl susitarimo ir sakė kad Turkija „gavo, ko norėjo“.
Rusija trečiadienį pareiškė, kad NATO viršūnių susitikimas Madride tapo įrodymu, jog Aljansas siekia sulaikyti Rusiją, o Suomijos ir Švedijos siekis stoti į NATO yra „destabilizuojantis“ veiksnys.
Parengta pagal thelocal.se.
