Švedijos teismas skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę iraniečių kilmės buvusiam Švedijos žvalgybos pareigūnui, o jo brolį nuteisė beveik dešimčiai metų kalėjimo už tai, kas vadinama didžiausiu šnipų skandalu šiuolaikinėje Švedijos istorijoje.
Stokholmo apygardos teismas ketvirtadienį už šnipinėjimą sunkinančiomis aplinkybėmis nuteisė 42 metų amžiaus Peymaną Kia kalėti iki gyvos galvos, o jo 35-erių brolį Payamą Kia – kalėti devynerius metus ir dešimt mėnesių.
Peymanas Kia yra buvęs žvalgybos pareigūnas, daug metų dirbęs Švedijos saugumo policijoje SÄPO, taip pat Švedijos ginkluotosiose pajėgose ir ginkluotųjų pajėgų užsienio gynybos žvalgybos agentūroje MUST su vienu itin slaptu padaliniu, atsakingu už švedų šnipus užsienyje.
Broliai, kurie yra iraniečių kilmės Švedijos piliečiai, „kartu ir susitarę, neteisėtai ir Rusijos bei Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU naudai, įgijo, perdavė ir atskleidė informaciją, kurios atskleidimas užsienio valstybei galėjo pakenkti Švedijos saugumui“.
Broliai buvo apkaltinti tuo, kad veikdami drauge nuo 2011 metų rugsėjo 28-osios iki 2021 metų rugsėjo 20-osios perdavinėdavo informaciją Rusijai.
Teismas pripažino Peymaną Kia kaltu dėl to, kad jis surinko maždaug 90 įslaptintų dokumentų per savo darbo laikotarpį. Jo brolis pripažintas kaltu dėl nusikaltimo planavimo ir ryšių su GRU palaikymo, perduodant apie 45 įslaptintus dokumentus.
Teismas išdėstė, kad Peymanas Kia „buvo bendro nusikaltimo variklis“, o Payamo Kia vaidmuo „buvo palyginus mažesnės reikšmės“.
SAPO ir kariuomenei Peymanas Kia dirbo 2014–2015 metais. Švedų prokurorų teigimu, duomenys, kuriuos broliai perdavė Rusijai, buvo gauti iš kelių šaltinių SAPO.
Broliai buvo suimti 2021 metais, prabėgus keleriems metams po to, kai „SÄPO“ pirmą kartą įtarė savo organizacijoje esant šnipą – tada kontržvalgyba pradėjo sekti Peymaną Kia.
Abu įtariamieji nuo sulaikymo liko areštinėje. Abu jie kaltinimus neigė.
Teisėjas Mansas Wigenas pažymėjo, kad Peymanas Kia buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už „sunkiausios kategorijos“ šnipinėjimą, ir pridūrė, jog jis piktnaudžiavo jam, kaip žvalgybos pareigūnui, suteiktu pasitikėjimu, tokiu būdu siekdamas padėti Rusijai, kuri kelia „didžiausią grėsmę Švedijai“.
„Rusija yra didžiausia grėsmė Švedijos saugumui. Turint omenyje užsienio valdžią, šnipinėjimo veiksmai siekiant padėti Rusijai turi būti laikomi pačiais rimčiausiais“, – teigiama teismo pranešime.
Nepaisant daugybės įrodymų, įskaitant USB atmintines, nešiojamuosius kompiuterius, standžiuosius diskus ir mobiliuosius telefonus, teismas pripažino, kad daug ko jam visgi nepavyko išsiaiškinti.
„Ištyrus įrodymus aišku, kad trūksta kai kurių dėlionės dalių, todėl nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti, kas atsitiko“, – rašoma teismo pranešime.
Galimas pinigų motyvas
Teismas spėja, kad brolius tokiems veiksmams paskatinti galėjo piniginiai motyvai.
Be kitų dalykų, nustatyta, kad Peymanas Kia 2016-2017 metais disponavo grynaisiais pinigais, kurių vertė siekė beveik 550 tūkst. kronų, iš kurių daugiau nei 80 proc. buvo JAV doleriais. Teismo teigimu, veikiausiai šią sumą Rusija išmokėjo už įslaptintus dokumentus.
Didžioji tyrimo ir teismo posėdžių dalis, taip pat visa ketvirtadienio teismo nutartis buvo laikomos įslaptinta informacija, todėl nebuvo paskelbtos viešai. Beveik visas teismo procesas vyko už uždarų durų.
Šis atvejis laikomas vienu rimčiausių šnipinėjimo atvejų per visą Švedijos istoriją, mat broliai buvo sudarę visų SAPO darbuotojų sąrašą.
Teismo procesas sutampa su kita išskirtine šnipinėjimo, kuris, kaip manoma, buvo Rusijos naudai, byla. Šioje byloje figūruoja rusų kilmės pora, praėjusiais metais suimta savo namuose Stokholmo priemiestyje. Policija operacijai, kuri buvo įvykdyta auštant, pasitelkė sraigtasparnį.
Kaip numanoma, Maskva dešimtojo dešimtmečio pabaigoje paskyrė sutuoktinių porą, kurią tyrimų organizacija „Bellingcat“ įvardijo kaip Sergejų Skvorcovą ir Jeleną Kulkovą, budinčiais agentais.
Pasak Švedijos žiniasklaidos, pora vadovavo specializuotoms importo-eksporto įmonėms, užsiimančioms elektronikos komponentais ir pramoninėmis technologijomis.
S. Skvorcovas lapkritį buvo laikinai sulaikytas dėl „neteisėtos žvalgybos veiklos“, o jo bendražygė buvo sulaikyta, įtariant bendrininkavimu, tačiau paleista į laisvę, nors ji tebėra laikoma susijusia su minėta veikla.
Švedijos valdžia teigia, kad ši byla nesusijusi su brolių Kia byla.
Parengta pagal thelocal.se.
