Korona krizė stipriai paveikė verslus, vienus iš karto, per 2-3 šoko dienas, kitiems smogė po kelių mėnesių pandemijos.
Kai stebiu politikų ir ekonomų debatus Švedijoje, matau, kaip mažai jie žino apie smulkaus ir vidutinio verslo kasdienybę. Skirsto milijardus kronų paramos paketus tuo pačiu skelbdami naujus draudimus verslininkams nesuvokdami realios situacijos.
Karštai diskutuotas draudimas krizės metu išsimokėti dividendus. Žinoma, bado akis matant kaip įmonės, prašančios valstybės paramos išgyventi pandemijos krizę, išsimoka sau dividendus. Lengva politikams galvoti, kad įmonė turėtų naudoti savo turimus pinigus vietoj paramos prašymo. Taip pat lengva politikams pamiršti, kad dividendai yra pernai metų rezultatas, o gal net ir kelių metų rezultatas, kompensacija įmonės savininkui už neskaičiuotas darbo valandas, už kitus nešamą atsakomybę, paaukotą sveikatą ir visiškai to neatperkančią algą.
Žiūrint į paskutinio pusmečio ekonominius rezultatus, ateina mintis – gal koronos pandemija yra tinkamiausias laikas bankrutuoti?
Savo darbe ir profesijoje kaip verslo konsultantė dažnai sutinku didžiules atsakomybes nešančius vadovus, kurie jau ne vienerius metus stengiasi išlaikyti nosį virš vandens, kad nenuskęstų. Vis didėjantys reikalavimai (mokesčių, darbo saugos, profsąjungų, darbo teisės, klientų ir darbuotojų) ir blogėjantis verslų pelningumas Švedijoje, ne vieną verčia pagalvoti “kam man visas tas vargas?”
Konsultantai, kaip steigti įmones, dygsta lyg grybai po lietaus, kaip verslus vystytis ir išgyventi neplanuotus rinkos posūkius – jau mažiau kas žino ir kone niekas nepataria, kaip teisingai bankrutuoti. Patarimai iš retai draugiškų bankroto administratorių būna jau post factum, nekeičiantys situacijos. Nors, manytum, pabaiga yra tokia pat natūrali kaip ir pradžia.
Tiems verslams Švedijoje, kurie ir iki pandemijos sunkiai vertėsi, laikas bankrutuoti yra geras. Šiuo metu darbe skęstantys bankroto administratoriai nelinkę giliai kapstyti, tam tiesiog trūksta laiko, o būti vienu iš tūkstančių krizės laikmečio bankrotų yra paprasčiau, nei ne krizės metu.
Paskutiniu metu sulaukiu po kelis skambučius per savaitę iš savo klientų, kurie bankrutuoja. Kas, be nesueinančių finansinių rodiklių, tarp jų yra bendra? Gėda. Visiškai nepagrįsta, lietuvių tarpe įsikerojusi gėda, kad neva “tau nepasisekė, nesugebėjai”. Situacijos ir verslininko savijautos tai tikrai negerina. Čia galime imti pavyzdį iš švedų – jokios gėdos jie nejaučia. Net atvirkščiai – bankrotą mato kaip susidariusios nepalankios situacijos sprendimą. Verslas niekada nebūna 100% pavaldus verslininkui, esi tik vienas iš rinkos žaidėjų, tiesiogiai priklausomas nuo tiekėjų ir klientų. Kas tikrai nėra etiška versle, tai matant blogėjančią situaciją leisti veiklai vykti, tiekėjams tiekti, darbuotojams dirbti ir vis dar laikytis įsikibus, nes “tai tavo kūrinys”. Darbuotojai Švedijoje yra saugomi bankroto įstatymo ir gauna algas iš valstybės kai darbdavys jau neišgali mokėti, tačiau tiekėjai tokio draudimo neturi ir kuo ilgiau vengsite pripažinti situaciją, tuo didesni bus jų nuostoliai.
Protinga ir laiku paskelbta pabaiga augina sparnus naujam skrydžiui.
Mūsų konsultantai pasiruošę Jums padėti ne tik verslo steigimo, bet ir apgalvoto jo uždarymo klausimais.
