Midsommar vyksta birželio mėnesį, tačiau dėl ko iš tikrųjų kasmet artėjant šiai šventei kyla toks didelis šurmulys? Šiame straipsnyje pasistengsime pateikti visus atsakymus į Jums kylančius klausimus, susijusius su Midsommar.
„Buvau pakviestas į Midsommar vakaronę, tačiau, jei atvirai, esu išsigandęs. Girdėjau, kad šios šventės metu valgoma žalia žuvis, geriami gausūs kiekiai namų gamybos degtinės ir šokama aplink didelį stulpą apsimetant, kad esama varlėmis. Ar tai tiesa?”
Midsommar vakaronės varijuoja tarp pagarbių ir blaivių bei absoliučiai pašėlusių. Dainavimas, marinuotos silkės valgymas ir tradicinio brännvins gėrimas yra laikomas lengva ir „gerąja” šventimo forma. Jei daugumai švedų ir ypatingai turistams ar emigrantams pavyksta sudalyvauti tokio tipo šventėje – vėliau jie tikrai pripažins, kad tai buvo geriausias vakarėlis metuose.
„Ką konkrečiai mes švenčiame?”
Vykstanti penktadienio vakarą trap birželio 19-osios ir 25-osios, Midsommar žymi ilgiausią metų dieną. Švedijoje, šalyje, kurioje vyrauja tamsios ir gūdžios žiemos bei trumpos vasaros, šviesos ir šilumos šventimas yra laikomas natūraliu ir suprantamu dalyku.
Šventės minėjime yra išsilaikę stiprūs pagoniški papročiai, nors tikslų jų ryšį su ikikrikščioniška Švedija yra sunku suprasti. Nors pagonių bendruomenės šiaurės Europoje visuomet minėdavo vasaros saulėgrįžą, tačiau nėra išlikę jokių šaltinių, kuriuose būtų aprašyta, kaip ši šventė anuomet galėjo atrodyti Švedijoje.
„Kur man reikėtų švęsti?”
Tikrai ne didmiestyje. Midsommar yra neatsiejama nuo gamtos, net jei permainingas vasaros oras subjursta ir kai švedai jau būna pasirengę sėsti prie smörgåsbord prasideda liūtis.
Dauguma švedų tradicinę Midsommar vakaronę dažniausiai įsivaizduoja mažame raudoname kotedže prie ežero. Na, o jeigu nesulaukėte kvietimo į specifinę vakaronę, nenusiminkite – dauguma viešbučių šį vakarą taip pat organizuoja įvairius pobūvius, taip pat kaip ir Skansen muziejus po atviru dangumi.
„Ar tradicinis ‘maypole’ išties simbolizuoja vyro varpą?”
Atsakymas į šį klausimą greičiausiai priklauso nuo to, ko paklausite. Kai kurie teigia, kad jis simbolizuoja ašį, jungiančią gyvųjų pasaulį su pomirtiniu pasauliu ir rojumi. Tuo tarpu kiti mano, kad pastarasis paaiškinimas yra tik patogi priedanga, išgalvota davatkų, slepianti faktą, kad tradicinis ‘maypole’ išties yra vaisingumo simbolis.
‘Maypole’ taip pat populiarūs ir Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Tikima, kad būtent vokiečiai švedus ir supažindino su šia švente dar keturioliktame ar penkioliktame amžiuje. Dauguma kitų šalių iškelia ‘maypole’ gegužės mėnesį, tačiau švedai laukia iki pat Midsommar. Tai aiškinama tuo, kad lapai ir gėlės, reikalingos papuošti stulpui, Švedijoje, dėl vėlyvos vasaros, nėra prieinamos iki birželio mėnesio.
„O kaip dėl varlių šokio?”
O taip, daina „Små Grodorna” yra laikoma itin svarbia Švedijos nacionalinio folkloro dalimi. Visi dalyvaujantys Midsommar vakaronėje šokinėja aplink ‘maypole’ kaip varlės, dainuodami populiarią dainą, kuri išversta į lietuvių kalbą skambėtų maždaug taip: „Į mažas varlytes yra smagu žiūrėti/ Jos neturi nei ausų, nei uodegų”.
„Šita brännvin (lt. skandinaviška degtinė) turbūt yra pavojingas dalykas?”
Na, ji tikrai turi galimybės atimti sąmonę reputaciją. Kartais vakaronės įsisiautėja per smarkiai, todėl vėliau, laikraščiuose, kuriuose bus rašoma apie Midsommar, tikrai išvysite istorijų apie girtas muštynes ir kitus dėl alkoholio kilusius įvykius.
Vienas būdas, kuris gali padėti greičiau susigerti alkoholiui yra kaip reikiant prisivalgyti prie vadinamojo smörgåsbord (lt. furšeto). O čia ir pasirodo žalia žuvis – bufeto žvaigždėmis dažniausiai tampa įvairiais būdais marinuota silkė, rūkyta lašiša, virtos bulvės (tiekiamos su grietine ir krapais), kietai virti kiaušiniai su menkės ikrais ir žinoma – švediškos braškės. Kartais ant stalo pasirodo ir nepakartojamo skonio pyragas su braškių kremu.
„Ką aš turėčiau apsirengti eidamas į Midsommar vakaronę?”
Moterims ir vaikams, o kartais ir vyrams, jau tapo tradicina šios šventės metu pasidabinti gėlių girliandomis ir vainikais. Kai kurie žmonės taip pat pasidabina liaudiškais kostiumais, kurie yra įprasti toje šalyje iš kurios jie atvyko. Tačiau šiomis dienomis dauguma vis dėl to per daug dėmesio neskiria aprangai ir renkasi savo įprastus išeiginius rūbus.
„Kas liaudyje kalbama apie Midsommar?”
Yra ne vienas mitas ir legenda, supanti šią šventę. Viename iš jų yra tvirtinama, kad jei jauni žmonės ir vaikai per Midsommar minėjimą rinks gėles – jie susapnuos ir ateityje sutiks savo tikrąją gyvenimo meilę.
O kita, kiek šiurpesnė legenda byloja, kad Midsommar metu žmonės turėtų plaukioti labai atsargiai arba to nedaryti apskritai, kadangi gali tapti Näcken, Piktosios Vandens Dvasios, aukomis. Tačiau, nors kiekvienas mitas yra kažkuo pagrįstas, didžiausia tikimybė vis dėl to yra ta, kad piktoji dvasia, sukelsianti problemų plaukiojant per Midsommar taps ne kas kitas, o skandinaviška degtinė.
Parengta pagal thelocal.se