Prieš kurį laiką Švedijos policija paskelbė „pažeidžiamiausių” šalies rajonų sąrašą. Tačiau ką išties reikėtų žinoti apie šias zonas?
1. Kas yra tos pažeidžiamos zonos, apie kurias visi kalba?
Debatai apie tai, kas yra vadinamosios „pažeidžiamos” teritorijos prasidėjo dar 2015-aisiais, kuomet policija pradėjo kurti labiausiai atskirtų šalies gyvenamųjų zonų situacijų žemėlapį. O šiemet paskelbta naujoji ataskaita sukėlė tik dar daugiau diskusijų.
Policija „pažeidžiamai zonai” apibūdinti naudoja tokį apibrėžimą: „tai yra geografiškai atskirta zona, kuriai būdingas žemas socialinis ir ekonominis statusas, ir kurioje nusikaltėliai daro įtaką vietinei bendruomenei. Tokia įtaka greičiau yra susijusi su socialiniu kontekstu, nei su noru turėti daugiau galios ir valdyti bendruomenę”.
Tuo tarpu „ypatingai pažeidžiamomis zonomis” yra laikomi rajonai, „charakterizuojami pagal socialines problemas ir nusikaltėlių gausumą, lėmusį susiformavusį nenorą bendradarbiauti su juridinėmis institucijomis ir policijos pajėgų darbo apsunkinimą. Situacija tokiose teritorijose yra laikoma itin aštria”.
Pastarosiose zonose taip pat yra labiau paplitęs religinis ekstremizmas. Policijos paeigūnams čia tenka nuolat atnaujinti taikomus kovai su nusikalstamumu metodus, o patys gyventojai nėra linkę apie smurtą ir kitus pažeidimus pranešti policijai, nes mano, kad nuo to niekas nepasikeis arba, kad situacija tik dar labiau pablogės.
Nuotrauka: Christine Olsson/TT
„Rizikos zonos” atsiduria tarp „pažeidžiamų” ir „ypatingai pažeidžiamų” teritorijų.
Pagal 2017-ųjų metų policijos ataskaitą:
Ypatingai pažeidžiamos zonos:
Vivalla, Örebro
Gottsunda, Uppsala
Alby, Botkyrka
Fittja, Botkyrka
Hallunda/Norsborg, Botkyrka
Husby, Stokholmas
Rinkeby/Tensta, Stokholmas
Ronna/Geneta/Lina, Södertälje
Araby, Växjö
Karlslund, Landskrona
Nydala/Hermodsdal/Lindängen, Malmö
Rosengård south of Amiralsgatan, Malmö
Southern Sofielund (Seved), Malmö
Bergsjön, Göteborg
Biskopsgården, Göteborg
Gårdsten, Göteborg
Hammarkullen, Göteborg
Hjällbo, Göteborg
Lövgärdet, Göteborg
Tynnered/Grevgården/Opaltorget, Västra Frölunda
Hässleholmen/Hulta, Borås
Norrby, Borås
Skäggetorp, Linköping
Rizikos zonos:
Tjärna Ängar, Borlänge
Oxhagen/Varberga, Örebro
Tureberg, Sollentuna
Dalhem/Drottninghög/Fredriksberg, Helsingborg
Söder, Helsingborg
Holma/Kroksbäck/Bellevuegården, Malmö
Pažeidžiamos zonos:
Bäckby, Västerås
Brandbergen, Haninge
Jordbro, Haninge
Skogås, Huddinge
Sångvägen, Järfälla
Termovägen, Järfälla
Edsberg, Sollentuna
Bredäng, Stockholm
Hagsätra/Rågsved, Stokholmas
Hässelby/Vällingby, Stokholmas
Vårberg, Stokholmas
Älvsjö/Solberga, Stokholmas
Östberga, Stokholmas
Rissne/Hallonbergen, Sundbyberg
Fornhöjden, Södertälje
Hovsjö, Södertälje
Finnsta, Upplands Bro
Smedby, Upplands Väsby
Charlottesborg, Kristianstad
Gamlegården, Kristianstad
Hisings Backa, Göteborg
Rannebergen, Göteborg
Andersberg, Halmstad
Kronogården/Lextorp, Trollhättan
Fröslunda, Eskilstuna
Lagersberg, Eskilstuna
Skiftinge, Eskilstuna
Råslätt, Jönköping
Hageby, Norrköping
Klockaretorpet, Norrköping
Navestad, Norrköping
2. Ar čia tikrai negalima lankytis?
Toks teiginys nėra itin tikslus. Nors pastarasis terminas „no-go zones” (lt. zonos, į kurias geriau neiti) ir susilaukė didžiulės tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, tačiau policijos ir saugumo tarnybų pajėgos pakartotinai jį atmetė, teigdami, kad minėtose teritorijose yra stipriai padidintas patruliuojančių pareigūnų skaičius. Tuo tarpu saugumo ir pagalbos tarnybos taip pat nuolat atnaujina savo veikimo mechanizmus – tai rieškia, kad yra ieškomi nauji keliai, kuriais, pavojaus atvejų, būtų galima išvykti, taip pat kuriamos ir taikomos naujos kovos su nusikalstamumu strategijos. Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvieną akimirką „pažeidžiamuose” rajonuose vyksta baisūs dalykai.
3. Kodėl pažeidžiamų zonų skaičius išaugo?
2015-ų metų gruodžio mėnesį policijos pateiktoje ataskaitoje buvo nuodytos 53 pažeidžiamos teritorijos Švedijoje. Šiemet šis skaičius išaugo iki 61, o ypatingai pažeidžiamų teritorijų – nuo 15 iki 23. Iš dalies taip atsitiko todėl, kad situacija kai kuriuose rajonuose išties suprastėjo. Tačiau pagrindine priežastimi policija vis dėl to laiko pačios ataskaitos formavimą – buvo įdėta daugiau pastangų ir atsakomybės renkant informaciją įvairiuose rajonuose, todėl parengta išsamesnė ataskaita.
Policija po susišaudymo Seved rajone. Nuotrauka: Johan Nilsson/TT
„Pirmiausia tai policija skyrė daugiau dėmesio duomenų rinkimui ir jų analizavimui tose vietose”, kalbėjo kriminologijos ekspertas Malmės Universitete, Manne Gerell.
4. Ar situacija tose vietose pablogėjo?
Taip ir ne. Šiuo metu pažeidžiamuose gyvenamuosiuose rajonuose suskaičiuota apie 5000 nusikaltėlių ir apie 200 nusikaltėlių tinklų. Dauguma atvejų, tokios grupuotės nėra „tikros gaujos”, o greičiau menkos struktūros ir hierarchijos kriminalų grupelės. Tačiau Švedijoje, kuri jau daugybę metų kovoja su grupuočių nusikaltamumu, tai nėra kažkas naujo. Vis dėlto, kaikas pasikeitė – išaugo smurto lygis tarp pačių grupuočių, kurios nesitaiko į paprastus asmenis.
Žmonės, įsiveliantys į tokius tinklus, taip pat tampa vis jaunesni. „Pauugliai tampa įvairių incidentų aukomis, o galiausiai ir patys įvykdo susišaudymą. Taip pat pasitaiko atvejų, kad ginklus ir narkotikus gabena vaikai, kurių amžius vos tesiekia devynis metus”, rašoma policijos ataskaitoje.
Nuotrauka: Emma Löfgren/The Local
Tačiau dėl padidntų policijos pajėgų tokiuose rajonuose neturėtumėte jaustis nesaugiai.
5. Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas tose zonose?
Tai kiek sudėtingas klausimas, mat iš vienos pusės šios vietos į „pažeidžiamiausių” rajonų sąrašą nepateko be priežasties. Tačiau iš kitos pusės, viskas nėra jau taip blogai. Tiesa yra ta, kad daugumai tokių vietų gyventojų įprasta diena ir teka įprasta, normalia vaga. „Dažnai yra pamirštama, kad tokiuose rajonuose situacija išties gerėja ir dauguma ten gyvenančių žmonių nesijaučia nesaugūs”, kalbėjo Gerell.
Žmonės taip pat turėtų nepamiršti, kaip veikia žiniasklaida – dažniausiai pranešama apie šokiruojančius dienos įvykius, kurių tarpe būna ir įvairūs nelaimingi atsitikimai, nusikaltimai, susišaudymai ir panašiai. „Šiuose rajonuose gyvena paprasti žmonės su nedidelėmis pajamomis, dažniausiai emigrantai iš įvairių šalių, kurie studijuoja ar dirba įprastus darbus. Tačiau yra ir tokių, kurie pasuko ne tuo keliu, ir apie kuriuos rašoma pirmuosiuose spaudos puslapiuose, nes apie vidutinį studentą niekam skaityti neįdomu. Taigi, visi matome ir girdime tai, ką patys norime matyti ir girdėti”, mintimis dalinosi buvęs Seved rajono gyventojas.
Parengta pagal thelocal.se
