Nemaloniai drėgnas rugsėjis Švedijoje neatrodo gera priežastis švęsti, tačiau būtent tokios oro sąlygos padėjo palengvinti vandens trūkumo keliamas problemas šalyje, kėlusias nerimą metų pradžioje. 2-3 kartus didesnis kritulių kiekis rudens pradžioje pagaliau pradėjo pamažu pildyti požeminio vandens rezervuarus.
Remiantis nacionalinės šalies orų prognozių tarnybos SMHI duomenimis, Götaland, esantis pietuose ir Norlandas, šiaurėje, šį mėnesį sulaukė didžiausio kritulių kiekio. Ne kiek mažiau šioms apygardoms nusileidžia ir Holmbo, Östergötland, kuriame per dvi savaites iškrito 129 milimetrai lietaus. Pastarojoje zonoje tokiu metų laiku vidutiniškai iškrisdavo tik apie 62 milimetrai kritulių.
Švedijoje, jau vasaros pradžioje buvo keliamas šurmulys dėl žemiausio per keletą metų požeminio vandens lygio, tačiau dabar, mažesni požeminio vandens rezervuarai, kurie pripildo daugumą šulinių, pagaliau pradėjo pilnėti.
„Kai vandens lygis yra itin mažas, tuomet yra reikalingas dvigubai didesnis nei įprastai lietaus kiekis, kuris turi iškristi per trijų-keturių savaičių periodą, tam, kad vandens lygis mažuosiuose rezervuaruose grįžtų į įprastą būklę. Aišku, gali būti ir įvairių, lokalių nukrypimų nuo šios tendencijos”, Švedijos Geologinių Tyrimų Tarnybos (SGU) darbuotojas, Johan Carlström, aiškino naujienų agentūrai TT.
Pasak SMHI ir SGU sudarytų žemėlapių, didžiojoje dalyje Götaland vandens lygis mažesniuose rezervuaruose šiuo metu siekia normą, arba nežymiai ją viršija. Tokia pati situacija vyrauja ir Norlando bei Umeå rezervuaruose.
Bet vis tik ne visur situacija taip stipriai pagerėjo – Uppland ir Västmanland rajonuose vandens lygis vis dar yra žemiau normalios ribos. Vandens taip pat trūksta ir didesniuose rezervuaruose, iš kurių vandenį naudoja dauguma didesnių šalies miestų.
Gotlande, kuriame pavasarį buvo stipriai nerimaujama dėl vandens trūkumo, šiuo metu susidariusi dvejopa situacija: tiek dideli, tiek maži rezervuarai salos pietuose atitinka normą, o tuo tarpu šiaurėje vandsens vis dar stinga. Tačiau apskrities administracinė taryba mano, kad dar per anksti pernelyg nerimauti.
„Tikiuosi daugiau lietaus rudenį ir daugiau sniego žiemą, kuriam palaipsniui tirpstant kyla ir požeminio vandens lygis. Šiuo metu vis dar vyksta augalų vegetacija, todėl namažai vandens sunaudoja būtent jie”, aiškino Gotlando apskrities administracinės tarybos aplinkos ir vandens departamento darbuotoja, Frida Eklund.
Dauguma miestų naudoja ne tik vandenį iš specialių rezervuarų, bet ir iš ežerų bei šaltinių, kuriuos rugsėjo lietus pastebimai papildė.
Parengta pagal thelocal.se
