Labai daug žmonių mirė per anksti, Švedija turėjo labiau stengtis, kad dar ankstyvajame etape apribotų koronaviruso plitimą, trečiadienio rytą savikritiškai pripažino vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis.
„Jeigu ir vėl tektų susidurti su ta pačia liga ir žinotume tai, ką žinome šiandien, manau, rinktumėmės tarpinį variantą tarp Švedijos ir kitų šalių veiksmų”, – sakė vienas žymiausių Visuomenės sveikatos tarnybos veidų.
Vienas jo kolegų Norvegijoje, Frode Forlandas iš Norvegijos visuomenės sveikatos instituto, praėjusį mėnesį apkaltino Švediją, kad ši yra pernelyg prisirišusi prie planų, sudarytų dar prieš epidemijos protrūkį, ir nesugeba priimti naujos informacijos.
„Ši epidemija daugeliu dalykų skyrėsi nuo įprastinės gripo pandemijos: liga kur kas labiau užkrečiamesnė ir rimtesnė”, – pabrėžė F. Forlandas.
Pandemijos metu Švedija laikėsi švelnesnio požiūrio nei dauguma jos kaimynių Europoje. Buvo uždrausti daugiau nei 50 žmonių renginiai, apsilankymai senelių namuose, taip pat uždaryti universitetai ir mokyklos vyresniems nei 16 metų moksleiviams. Tačiau iš esmės stabdant viruso plitimą buvo remiamasi savanoriškomis priemonėmis.
Tarp šių priemonių, kurios nebuvo privalomos, tačiau tikėtasi, kad žmonės jų laikysis, buvo rekomendacija vyresniems nei 70 metų ir kitoms rizikos grupėms priklausantiems asmenims vengti socialinių kontaktų. Žmonės taip pat buvo raginami reguliariai plauti rankas, vengti nebūtinų kelionių ir laikytis socialinio atstumo. Pastaroji priemonė imta rekomenduoti tik kovo pabaigoje.
Šios priemonės turėjo šiokį tokį poveikį – manoma, kad dėl jų anksti baigėsi sezoninis gripas, o koronaviruso kreivė, panašu, plokštėja. Tačiau priemonės nepadėjo išvengti daugiau nei 4 400 žmonių mirčių. Šis skaičius gerokai didesnis nei kitose Šiaurės šalyse, kurios taikė griežtesnes taisykles.
Nepaisant deklaruoto tikslo apsaugoti vyresnio amžiaus žmones, virusas nerimą keliančiu greičiu plito Švedijos senelių namuose. Maždaug pusė visų vyresnių nei 70 metų asmenų, mirusių nuo koronaviruso, gyveno senelių namuose. Maždaug ketvirtadaliui buvo teikiama slauga namuose.
A. Tegnellis ir jo kolegos iš Visuomenės sveikatos tarnybos nuolatos tikino, kad jų strategija – priemonių įvedimas palaipsniui ir žmonių informavimas siekiant juos įtikinti laikytis rekomendacijų savanoriškai – galiausiai bus veiksmingesnė nei griežtas karantinas.
Tačiau dabar A. Tegnellis sako, jog mirė pernelyg daug žmonių.
„Manau, mūsų strategijai Švedijoje tikrai yra kur tobulėti. Būtų gerai tiksliai žinoti, kurias sritis būtina riboti siekiant efektyviau stabdyti infekciją. Ateityje turėsime galvoti, ar būtų galimybė sumažinti mirčių skaičių”, – sakė A. Tegnellis.
Tačiau A. Tegnellis teigė, kad tebėra neaišku, ką konkrečiai Švedijai būtų reikėję daryti kitaip – ar reikėjo įvesti kitokias priemones, ar taikyti jas visas vienu metu, o ne palaipsniui.
„Iš esmės visos šalys metė visas priemones vienu metu. Švedija yra viena iš nedaugelio šalių, kurios elgėsi kitaip. Visos kitos šalys ėmė taikyti ribojimus ir kitas priemones iš karto ir vienu metu. Problema ta, kad tada neaišku, kurios priemonės turėjo geriausią poveikį”, – kalbėjo epidemiologas.
„Galbūt tai ims aiškėti dabar, kai šalys ima atšaukinėti ribojimus pamažu. Gali būti, kad tai mums suteiks vertingų pamokų, kokias dar priemones, be tų, kurias taikėme, galėtume įvesti, jei nebūtų taikomas griežtas karantinas”, – aiškino A. Tegnellis.
Parengta pagal svt. ir se thelocal.se.
