Verslo konsultacijų biuras Consultė ekonomi&juridik AB sulaukia daugybės klausimų dėl Ukrainos piliečių įdarbinimo sąlygų Švedijoje šiuo kritišku metu. Situaciją aiškina biuro vadovė Vaida Strazda:
– Deja, bet išimčių iš įprastos tvarkos priimant karo pabėgėlius nėra ir įdarbinimo procedūros darbdaviams Švedijoje nelengvinamos. Karo pabėgėliams ir darbdaviams tokiu atveju yra aktualios dvi įstaigos: migracijos tarnyba ir mokesčių inspekcija.
Iš karo bėgantys ukrainiečiai, atvykę į Švediją, pirmiausia turi kreiptis į migracijos tarnybą. Jeigu atvykėliai turi kur apsistoti, migracijos tarnyboje jie užsiregistruoti gali per 90 dienų. Neturintys čia pažinčių ir galimybių nakvynei, žmonės yra priversti laukti ilgoje eilėje gatvėje prie migracijos tarnybos pastato kol jiems skiriama vieta nakvynei ir maisto daviniai.
Po vasario 24 dienos iš Ukrainos išvykę asmenys Švedijoje automatiškai gauna prieglobstį – leidimą šalyje gyventi iki metų laiko. Šis leidimas gali būti pratęstas dar dviems metams atsižvelgiant į situaciją Ukrainoje. Su laikinu leidimu gyventi Švedijoje, karo pabėgėlis turi teisę ieškoti darbo, įsidarbinti ir dirbti. Turimas darbas neįtakoja vėlesnio migracijos tarnybos sprendimo dėl leidimo pratęsimo jeigu situacija šalyje tampa saugi ir žmogus gali grįžti.
Vaida Strazda, Consultė ekonomi&juridik AB
Gavus leidimą gyventi Švedijoje, asmuo turi registruotis mokesčių inspekcijoje dėl laikino asmens registracijos numerio gavimo. Šią registraciją karo pabėgėlis gali atlikti pats arba naujasis darbdavys.
– Kai registracijos numerio darbuotojui prašo įmonė, procesas paprastai būna greitesnis, – darbine patirtimi dalijasi V.Strazda. – Laikinas asmens registracijos numeris suteikiamas tik anksčiau niekada nesiregistravusiems Švedijoje. Anot konsultantės Vaidos, būtent šis numeris ir leidimo gyventi data yra pagrindiniai dalykai, į kuriuos turi atkreipti dėmesį darbdavys Švedijoje. – Tai yra įprasta tvarka taikoma karo pabėgėliams ir iš kitų šalių, todėl išimčių ar kompensacijų darbdaviams įdarbinantiems ukrainos piliečius – nėra. Tiesa, Švedijos užimtumo tarnyba neatmeta tolimesnių planų kurti lengvatas integruojant karo pabėgėlius į visuomenę, juolab, kad absoliuti dauguma jų – moterys.
– Švedijoje labai trūksta darbuotojų visose sferose. Šių metų vasario mėnesį užimtumo tarnyba fiksavo rekordiškai didelį laisvų darbo vietų skaičių, 198 000, kas yra net 90 000 vietų daugiau nei vasarį 2020. Tačiau tikėtis, kad karo pabėgėlių banga tai greitai išspręs, nereikėtų, – sako V.Strazda.
Darbdaviams svarbu žinoti, jog įdarbinant ne ES pilietį, neturintį leidimo gyventi Švedijoje, gresia baudos, taip pat yra prievolė tikrinti asmens dokumentus bei pranešti apie naują darbuotoją mokesčių inspekcijai. Jeigu įmonė turi kolektyvinę sutartį, naujai įdarbintam ukrainiečiui taip pat galioja sutarties sąlygos, atlyginimo lygis bei visi papildomi draudimai. Karo pabėgėlio statusas ir leidimas gyventi šalyje nesuteikiamas automatiškai anksčiau kaip vasario 24 iš Ukrainos išvykusiems žmonėms. Jeigu jų darbo vizos Švedijoje yra pasibaigę, reikia prašyti naujo leidimo gyventi šalyje (esant dabartinei situacijai Ukrainoje, jį tikrai gaus). Žmonių išsiuntimas iš Švedijos į Ukrainą dėl visų galimų priežasčių, sustabdytas neribotam laikui, stebint karo situaciją.
