Švedijos darbo teisėje galioja visapusis draudimas išskaičiuoti iš darbuotojų atlyginimų. Toks bendro draudimo įstatymas atsirado 1970-taisiais, iki tol darbdaviai galėdavo savo nuožiūra ir darbuotojui nepranešus išskaičiuoti iš atlyginimų įvairius “nuostolius”. Nors modernusis darbo kodeksas išskaičiavimus draudžia, vis dėlto, įstatymas numato kai kurias išskaičiavimo galimybes, kokios jos?
Vaida Strazda, verslo teisės juristė, Consultė ekonomi & juridik AB
Atlyginimo koregavimas. Darbdavys turi galimybę taikyti atlyginimų skaičiavimo modelį, kuriame yra nekintamoji dalis ir preliminaraus išmokėjimo dalis. Preliminaraus išmokėjimo dalį galima keisti priklausomai nuo sutartų sąlygų (rezultatų, darbuotojo elgesio, patirtų nuostolių ir panašiai). Esant neigiamiems rodikliams ar vertinimui, galimas išskaičiavimas iš atlyginimo. Toks skaičiavimo modelis Švedijoje nėra populiarus, tačiau darbo teisėje numatytas. Sąlygos ir skaičiavimo tvarka turi būti aiški darbuotojui.
Išskaičiavimas iš atlyginimo gali vykti darbuotojui sutikus su šia sąlyga. Darbdaviui paranku turėti raštišką darbuotojo sutikimą. Tiesa, savo sutikimą darbuotojas gali atšaukti iki atlyginimo išmokėjimo datos ir darbdavio teisė išmokėti mažiau dingsta.
Priverstinis išskaičiavimas iš atlyginimo galimas esant konkrečiai žalai, darbuotojo tyčia padarytai įmonės turtui ar klientui. Tyčinis veiksmas turi būti įrodytas ir tai yra darbdavys, kuris turi įrodyti. Jeigu darbuotojas turi piniginę skolą įmonei, darbdavys turi teisę priverstinai išskaičiuoti ją iš atlyginimo. (Skolos sąlygos turi būti sutartos raštu).
https://www.facebook.com/consulte.nu
Kokią sumą galima išskaičiuoti iš atlyginimo?
Jeigu išskaičiuojama suma viršija atlyginimo dydį, darbdavys privalo išmokėti šalyje numatytą minimalaus pragyvenimo sumą atsižvelgdamas į darbuotojo šeimyninę padėtį ir kitus ekonominius įsipareigojimus.
Egzistencinis minimumas Švedijoje yra kiek daugiau kaip 5000 kronų vienam suaugusiam žmogui, 8500 kronų kartu gyvenančiai porai, 2700 kronų vaikui iki 6 metų ir 3000 kronų vaikui nuo 6 iki 18 metų. Gyvenamo būsto mėnesinė kaina į šias sumas neįeina ir negali būti išskaičiuota iš atlyginimo.
Prieš atliekant priverstinį išskaičiavimą, darbdavys privalo susisiekti su Švedijos mokesčių inspekcija ir antstoliais, sužinoti darbuotojo ekonominę situaciją. Jeigu žmogus skolingas valstybei ir skolą moka iš atlyginimo, tai turi pirmumo teisę nei darbdavio ekonominis interesas ir tai reikia įskaičiuoti į darbuotojui paliekamą sumą. Jeigu darbdavys neteisėtai nesumokėjo pilnos algos, darbuotojas gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tokį žalos atlyginimą sudaro dvi dalys: ekonominė – neišmokėta suma ir neturtinė žala, kas Švedijos teismų praktikoje siekia nuo 2000 iki 15000 kronų.
