Statybų profsąjunga Byggnads pateikė oficialų pranešimą apie planuojamą streiką. Streikas skelbiamas lapkričio 27 dieną, jis paveiks 87 statybvietes ir apie 1400 darbuotojų.
Byggnads opozicinė organizacija, atstovaujanti darbdavius statybų sektoriuje, Byggföretagen, dedasi nustebinta tokio profsąjungos veiksmo. Iš profsąjungos tikėjosi daugiau supratimo ir bendradarbiavimo visam pasauliui sunkiu pandemijos metu, tačiau nepanašu, kad to supratimo galima sulaukti iš Byggnads.
Švedijoje kas tris metus, pavasarį, yra persvarstomos kolektyvinės sutartys, kur darbduotojus atstovauja profsąjungos, o darbdavius – darbdavių asociacijos. Naujų derybų metu visada yra klausimas dėl algų didinimo, didesnių įmokų į privačius pensijinius fondus, griežtesnės įmonių kontrolės ir darbo saugos reikalavimų. Šiemet dėl pandemijos derybos atkeltos į lapkričio mėnesį. Nors tikslas buvo susitarti ir naują kolektyvinę sutartį turėti lapkričio 15 dieną, šalys neranda kompromisų, todėl Byggnads profsąjunga skelbia streiką. Tai turėtų veikti kaip represinė priemonė darbdavių asociacijai. Ir, žinoma, tai veikia – streikas darbdaviams brangiai kainuoja.
Streikams profsąjunga pasirenka strateginius šalies projektus, turinčius ypatingos reikšmės visuomenei. Tačiau jai sudėtinga į savo pusę palenkti visus parankius darbuotojus (taikinyje visada yra pvz.kranistai), būtina sąlyga – streikuoti gali tik Byggnads narys. Net ir nariai, ne visada nori dalyvauti streike ir gadinti santykių su kolegomis bei darbdaviu dėl tokių politinių srovių. Kad streikas būtų efektyvus ir darbai iš tikrųjų sustotų, Byggnads į kiekvieną statybvietę paskiria streiko sargus, kurie neleidžia dirbti net ir tiems, kurie nėra profsąjungos nariai arba nepalaiko jų reikalavimų darbdaviams.
Visa tai yra įprastas procesas Švedijoje kas tris metus, o vyriausybė tik stebi iš šono, nes šalies įstatymai numato savarankišką rinkos susitarimą.
Ko reikalauja Byggnads ir kodėl su tuo nesutinka Byggföretagen?
Profsąjungos pranešimuose spaudai akcentuojama griežtesnė darbo sauga kaip pagrindinis reikalavimas, dėl ko darbdavių asociacija nenori tartis. Kiek neapgalvota formuluotė Švedijoje, kuri yra pavyzdinė šalis Europoje su savo mažu nelaimių skaičiu darbo vietose. Oficialus derybų dokumentas kalba apie visai kitus reikalavimus.
Byggnads reikalauja padidinti algas 3% visiems, kurie gauna 26 100kr ir daugiau per mėnesį. Tiems, kurie gauna mažiau, algos turėtų didėti 783 kronomis per mėnesį. Taip pat profsąjunga reikalauja didesnio procento įmokų į pensijunius fondus. Akibrokštas, kurio Byggföretagen net svarstyti nenori, tai, kad profsąjungos reikalavimai, anot jų, turėtų būti taikomi atgaline data, nuo pavasario, ir pandemijos faktas bei jos poveikis verslams jiems neatrodo svarbus.
Kitas svarbus klausimas – generalinio rangovo atsakomybė. Byggnads norėtų, kad paprašius duomenų apie visas statybvietėje dirbančias įmones, išsami dokumentacija būtų pateikta per 48 valandas. Kad tokia tvarka veikia ir yra įmanoma įgyvendinti, Byggnads referuoja į Danijoje veikiančią sistemą kaip pavyzdį. Darbdavių asociacija teigia, kad esama kontrolė yra pakankama ir nemato reikalo apsunkinti savo narius reikalavimu papildomu skubiu dokumentacijos ruošimu.
Pagaliau ir Byggnads pripažįsta faktą, kad kolektyvinė sutartis nėra pritaikyta užsienio įmonėms ir punktai, nurodantys komandiruotpinigius bei jiems taikytiną kontrolę, turi būti įtraukti į sutartį. Darbdaviai sako, kad to padaryti neįmanoma dėl skirtingų užsienio šalių mokestinės tvarkos bei Europos Sąjungos laisvos darbo rinkos įstatymo. Darbdavių asociacija teigia, jog esamos kontrolės užsienio įmonėms pakanka iš įvairių įstaigų bei organizacijų pusių, todėl papildomos specifikos kolektyvinėje sutartyje nereikia.
konsultantė Lina Mandrijauskienė, [email protected]
konsultantė Inga Jankevičienė, [email protected]
Įtemptose derybose pagrindiniai Byggföretagen argumentai, kiudantys rasti kompromisus, yra pandemijos padariniai ir jau esamos kontrolės, taip pat statistiškai didelės statybininkų algos. Profsąjungos paskelbtą streiką darbdavių asociacija vadina “didelia neatsakomybe” ir vengimu matyti realybę: nuo sausio mėnesio šalyje bankrutavo 854 statybos įmonės ir ateinančių metų prognozės nežada nieko geresnio. Be to, kai kurie Byggnads reikalavimai prieštarauja Švedijos darbo įstatymams ir ES reglamentams.
Darbdavių asociacija taip pat primena, jog taiko griežtus reikalavimus savo nariams bei turi prieš keletą metų su Byggnads sutartą kontrolės sistemą kovai su nerimtomis, neatsakingomis įmonėmis. Susitarimo jie laikosi, kontrolės vyksta.
Didelė dalis Consultės kasdienio darbo yra lietuviškų įmonių atstovavimas kontaktuose su Byggnads, konfliktų sprendimas, patikros, sutarčių sudarymai.
– Jau nuo vasaros pabaigos jaučiam, kad profsąjunga ruošiasi šioms deryboms užsienio įmonių sąskaita: vilkina laiko terminus vengdami pasirašyti kolektyvines sutartis su naujomis įmonėmis. O tos įmonės, kurios dabar sulaukė patikrų, jaučia didžiulį laiko spaudimą. – Sako konsultantė Helsingborge Lina Mandrijauskienė.
– Kada gauni atsakymą konkrečios įmonės byloje, jo paprasčiausiai negali suvokti, kodėl staiga viskas pasikeitė, kol nesupranti šios sistemos iš tos plačiosios perspektyvos. Tikrai galima teigti, kad Švedijos statybų rinkoje veikiančios užsienio įmonės yra puikus įnagis Byggnads ginti savo poziciją teigiant, kad dauguma jų nesilaiko švediško darbo modelio, – sako Stokholme dirbanti konsultantė Inga Jankevičienė.
Paskelbtas streikas negarantuoja, jog Byggföretagen sutiks su profsąjungos reikalavimais. Streiko metu darbuotojai gauna savo įprastas algas iš darbdavių. Kaip atsaką į streiką, darbdavių asociacija gali paskelbti lockout – uždaro statybvietes ir neleidžia dirbti. Lockout atveju žmonės algas gauna iš Byggnads “streiko kasos”. Kaip rodo istorija, tai yra veiksmingesnis būdas greičiau rasti kompromisus nei streikai.
