Koronos pandemija kelia pavojų ne tik žmonių gyvybėms, bet ir stipriai smogia ekonomikai, lyg cunamis skandina verslus, šimtai tūkstančių žmonių lieka be darbo. Valstybės paruošti verslų gelbėjimo paketai iš tikrųjų gelbsti darbuotojus, o ne verslininkus.
Atrodytų, kad tokioje krizėje šviesių pusių būti negali, bet Švedijos lietuvių darbo rinkai sukrėtimo reikėjo.
Prieš dešimtmetį įkūriau konsultacinę įmonę lietuvių verslams Švedijoje, pergyvenom ekonominę krizę, vėliau finansiškai stiprius laikotarpius. „Consultės” klientų sąraše – daugiau kaip 300 įmonių, kurių veiklas, sėkmes ir nesėkmes per tuos metus matėm iš arti. „Consultė” dirba darbdaviams. Verslas negali būti stovintis vanduo, krizes lengviau išgyvena lankstūs ir drąsūs vadovai, spėjantys keistis pagal situaciją ir nebijantys atsisakyti patogumo. Kaip taisyklė, patogumo nenori atsisakyti darbuotojai.
Profsąjungos, idėjinės organizacijos, didžiąją savo veiklos dalį laikančios paslaptyje, valdant socialdemokratams išsikeroja ne tik valdžioje, bet ir darbuotojų galvose. Pastarieji mano, kad juos profsąjungos gins, jeigu jie skųsis, kad darbe yra ne taip, kaip jie nori, kad būtų. Savo kaip darbuotojo teisių žinojimas ir pareigų suvokimas išsikreipė. Apstu lietuvių Švedijoje, kuriems atrodo, kad gyvenamas plotas yra nemokamas, o su įmonės automobiliu galima važinėti į žvejybą. Apstu tokių, kurie užsimanę grįžti į Lietuvą vidury kontrakto darbdaviui apie tai praneša jau iš kelto ir nei motais, kaip iš situacijos suksis darbdavys. Darbdaviui paskelbti apie laisvą darbo vietą Facebook tolygu viešam apsijuokimui, nes nėra algos, kuri tenkintų tautiečius – komentaruose niekuo nepagrįsti “švediški atlyginimai”. Tuo pat metu (dažniausiai po žiemos), pasipila darbo ieškančių skelbimai, dar rudenį viešai pajuokę lietuvių darbdavius Švedijoje.
Kai kūriau savo verslą, sekiau iš širdies kylančią idėją daryti tai, ką galvojau esant prasminga. Net nenumaniau, kad versle tapsiu “kitos pusės” atstove, kurios vakarai ir savaitgaliai staiga pasidaro mažiau svarbūs nei darbuotojų, svetimos klaidos tampa tavo klaidomis, o valstybei nusprendus, kad galėtum mokėti ir daugiau, privalai tai ir daryti, niekam nesigilinant iš ko. Bankams patikimesni atrodo tavo darbuotojai nei tu pats, o susirgus vaikui esi priversta slaugyti ir dirbti tuo pat metu už save ir už kolegą, kuris namie slaugo savo vaiką negalvodamas apie darbą.
Priminsiu, kad taip, darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo. Skirtingai nei iš darbo išmesti asmenys, darbdaviai nepuola facebook viešinti vardų ir per juos patirtų nuostolių bei prieš užsakovus sugadinto vardo.
Tikiu, kad pasaulį ištikusi krizė yra išbandymas ne tik verslininkams, bet ir sveikas sukrėtimas darbuotojams.
