Mūsų verslo konsultantai jau dešimtmetį stebi darbuotojų kaitą įmonėse. Kasdien matom tikrai lietuviškas veiklos nišas – lietuviškas įmones Švedijoje bei švediškas lietuvių įmones. Populiariausios veiklos: statybos, transportas, valymas, darbo jėgos nuoma.
Dažnai įmonių savininkai neturi galimybės, noro ar asmeninių savybių keliauti po svetimą šalį pristatant savo veiklą ir bandant gauti užsakymus, tam jie samdo komunikabilius projektų vadovus. Kol išsikelti tikslai motyvuoja ir atlygis tenkina – viskas vyksta puikiai, tačiau atsiradus nesklandumams, nuovargiui ir “gerai” algai tapus “vidutine” (tyrimai rodo, kad jau po 5 mėnesių darbuotojo nebedžiugina pakelta alga ir jis nori daugiau), būna, kad įmonei svarbūs darbuotojai pasuka kitais keliais. Vieni jų išeina dirbti pas konkurentus, kiti – tiesiogiai pas užsakovus, treti – steigia savo konkurencingas įmones.
Kasdien dirbant su klientu, žinoma, užsimezga glaudus ryšys, galbūt net draugystė, todėl išeinant iš darbo, mintis, jog tai yra “tavo” klientai, atrodo natūrali. Juk jei ne jūsų asmeninės pastangos ir charizma, įmonė greičiausiai ir neturėtų šio kliento…
Tačiau ką apie tai sako Švedijos darbo įstatymas?
Reikėtų vengti dialoge su darbdaviu formuluoti žodžius “mano klientai”. Dirbant įmonėje, kiekvienas klientas, net jeigu jis niekada nėra matęs ar girdėjęs apie įmonės vadovą, yra įmonės turtas, o duomenys apie jį – slapta informacija. Darbdaviui nebūtina darbo sutartyje šio fakto aprašyti ar kažkaip kitaip specialiai išskirti tam, kad darbuotojas nesisavintų klientų – tai galioja kaip norminė taisyklė verslo paslaptis saugančiuose įstatymuose.
Darbuotojas, kuris išeidamas iš darbo nusikopijuoja klientų registrą arba kontaktuoja juos siūlydamas geresnę kainą ar kitaip viliojantis juos į savo naują veiklą, grubiai pažeidžia du įstatymus: konkurencingumo bei verslo paslapties saugojimo. Teisme teisiantis su tokiu žmogumi, darbdavys pretenduoja į solidžias žalos atlyginimo įmonei sumas.
Įstatyme verslo paslaptis turi atitikti kurią nors iš toliau išvardintų kriterijų:
- Informacija apie veiklą ir/ar klientus.
- Informacija nėra viešai prieeinama visuomenei.
- Įmonės vadovas taiko pakankamas priemones informacijai saugoti.
- Informacijos savinimasis ir/ar jos skelbimas žaloja įmonės veiklą, jos pelningumą.
Apibendrinant galima sakyti, kad bet koks klientų viliojimas iš savo darbdavio pas kitą, yra nelegalus. 2018 metais sausio 1 dieną Švedijoje buvo priimtas naujas ir griežtesnis įstatymas, saugantis įmonės verslo paslaptis. Dirbant galioja lojalumo norma, kuri nepateisina net planų apie konkurencingą veiklą.
Jeigu klientai patys kreipiasi į buvusį darbuotoją dėl tolimesnių paslaugų, tai negali būti traktuojama kaip kad darbuotojas pažeidė lojalumo normas ir pavogė klientą. Lygiai taip pat nedraudžiama ir pranešti “savo” klientams apie atsistatydinimą iš turimų pareigų. Tiesa, tai turi būti formuluojama apgalvotai – negali būti kvietimo kontaktuoti asmeniškai.
Greitai skaičiuosim dešimtmetį konsultacinės veiklos Švedijoje. Galime pasakyti, kad kuo mažesnė įmonė, tuo dažniau ir skaudžiau atsitinka tokie svarbių darbuotojų pasukimai į kitą pusę nelegaliai išsivedant “savo klientus”.
