Yra nesėkmingi ir nelaimingi, sėkmingi ir nelaimingi, sėkmingi ir laimingi verslininkai.
Kuriai grupei priskirtum save? O kuriai norėtum priklausyti?
Kaip dažnai sustoji ir susimąstai, ką nuveikei per metus ar kelioliką jų? Kaip jautiesi? Kaip jaučiasi tavo šeima? Ar gyveni gyvenimą, tokį, kurio norėjai, kurį kūrei ar vis dėlto, kasdieniai verslo rūpesčiai paėmė viršų: laiką, energiją, mintis ir sveikatą, ir mažai susimąstai apie laimę?
Verslo dinamika yra žavi: laisvė, kūryba, tempas, ryšiai, projektai, pinigai, galimybės, tačiau ji taip pat kelia didžiulius reikalavimus vadovams. Nepaisant verslo dydžio ar sektoriaus, daugelis vadovų susiduria su iššūkiais, kurių dažnai nepastebi iš pirmo žvilgsnio: negebėjimas tinkamai išsikelti tikslų, planuoti laiką, susidėlioti prioritetus ir stebėti savo savijautą. Rezultatas? Lėtinė įtampa, energijos trūkumas ir galų gale – perdegimas, kuris tiesiogiai atsispindi ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir verslo rezultatuose.
– Dabar visi kalba apie perdegimą, man tas negresia, – sako mano ilgametis verslo partneris.
– Pakalbėkim tuomet apie laimę ir pilnatvę, – nusišypsau aš. Gan greitai prieiname išvados, jog ši tema dažnai pamirštama, paskęsta kasdieniuose verslininkų rūpesčiuose. – O kaip su tikslais? – neatlyžtu. – Ar žinai, kur tavo sėkmingas verslas eina, kur vedi savo komandą, kur nori save matyti po trijų ar penkerių metų? Kaip dažnai apie tai susimąstai? O jeigu susimąstai tai ar užrašai? Ar tai virsta realiu planu ir rezultatu?
Tikslo aiškumas – sėkmės pamatas
Daugelis vadovų turi viziją, kur nori nukeliauti, tačiau retai aiškiai apibrėžia savo tikslus. Dar daugiau vadovų konkrečios vizijos neturi. Jie svajoja apie didesnį pelną, augančią rinkos dalį ar laimingesnę komandą, tačiau nežino, kaip tai pasiekti. Migloti tikslai sukelia nuolatinę įtampą ir nepasitenkinimą, nes nėra aiškių kriterijų, kaip įvertinti sėkmę. Kai vadovas nežino, kur eina, sunku ir komandai laikytis bendros krypties ir motyvacijos.
Tikslas turi būti aiškiai suformuluotas, įrėmintas laike, pamatuojamas, realus ir/bet/tačiau ambicingas. Nuo to prasideda Phronesis vadovų akademija Švedijoje mokymai Švedijos lietuviams. Metus trunkanti intensyvi programa, teorines žinias verčianti praktika, taikoma versle ir asmeniniame gyvenime.
Laiko planavimas ir prioritetai – amžinas paradoksas
Verslininkai dažnai sako, kad „neturi laiko“, tačiau tai labiau apie netinkamą prioritetų dėliojimą nei objektyvų laiko trūkumą. Vadovai skuba užpildyti savo darbo dieną smulkmenomis, nes jų sprendimų priėmimas stringa dėl baimės suklysti ar išeiti iš įprastos komforto zonos. Tuo metu strateginiai darbai, kurie veda tikslo link, atidedami „geresniems laikams“, kurie niekada neateina. Ir tikrai, įsivertinkit, kiek jūsų pernai numatytų tikslų šiai dienai yra įgyvendinti? O apie ką svajojot, norėjot ir planavot prieš penkis ar dešimt metų? Kas pasiglemžė jūsų laiką, kurį turėjote skirti šių tikslų siekimui? Kas metai iš metų trukdo laikytis plano?
– Mes visada viską planuojam ir nežinom kaip kitaip galėtų būti, – sako mano darbuotojai įmonėje. – Suplanuotos dienos, savaitės ir mėnuo.
– Dabar sąžiningai įvertinkite, kas yra suplanuota: privalomi padaryti kasdieniai darbai ar strateginiai, ilgalaikę vertę turintys ir vedantys tikslo link? – Atsakymas “privalomi kasdieniai”.
Phronesis programoje tokie darbai vadinami “sūkurio darbais”. Mažaverčiai, atliekami iš įpročio ir iš verslininko negebėjimo aiškiai darbų deleguoti. “Sūkurio darbai” veikia, valdo ir savinasi tavo laiką, suplanuotą laiką valdai tu pats.
Savijauta – pamirštas verslo rodiklis
Verslo vadovai dažnai matuoja sėkmę skaičiais: pelnas, auganti rinkos dalis, klientų skaičius. Savijauta – tiek fizinė, tiek emocinė – dažnai lieka nepastebėtas, tačiau esminis rodiklis, kuris tiesiogiai veikia verslo rezultatus. Vadovo savijauta yra neatsiejama nuo jo gebėjimo vadovauti, priimti sprendimus ir išlaikyti ilgalaikį produktyvumą.
Daugelyje verslo kultūrų vis dar gajus mitas, kad produktyvumas yra tiesiogiai susijęs su darbo valandų kiekiu. Dirbti per pietus, dirbti vėlai vakare ar net savaitgaliais laikoma atsidavimo ženklu. Tačiau toks požiūris veda į perdegimą, kurio simptomai – nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka, prasta koncentracija – tampa kasdienybe. Vadovai dažnai nesupranta, kad ignoruodami savo savijautą ilgainiui mažina ne tik savo, bet ir komandos efektyvumą.
Fizinė sveikata – daugiau nei tik energijos lygis
Prasta fizinė savijauta, pavyzdžiui, nuolatinis nuovargis ar įvairios lėtinės ligos, sumažina vadovo gebėjimą priimti greitus ir kokybiškus sprendimus. Ilgalaikis miego trūkumas, nesubalansuota mityba ir nejudrus gyvenimo būdas ne tik kenkia sveikatai, bet ir tiesiogiai veikia kognityvines funkcijas – dėmesio sutelkimą, kūrybiškumą, gebėjimą analizuoti sudėtingas situacijas.
Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad 6 valandų miegas ar mažiau prilygsta darbo našumui sumažėti iki 20%. Tuo tarpu reguliari fizinė veikla, net ir tokia paprasta kaip pasivaikščiojimas, ne tik gerina fizinę būklę, bet ir mažina stresą bei didina pasitikėjimą savimi.
Emocinė sveikata – tyli krizė
Emocinė savijauta dar labiau subtili, tačiau ne mažiau svarbi. Nuolatinė atsakomybė, sprendimų spaudimas ir izoliacija – dažni vadovų emociniai palydovai. Dėl šios įtampos vadovai tampa emociškai atšiaurūs, mažiau empatiški ir sunkiai komunikuoja su savo komanda. Emocinė išsekimo būsena daro juos pažeidžiamus konfliktams ir neapgalvotiems sprendimams.
Taip pat vadovai dažnai ignoruoja emocinį intelektą – gebėjimą suprasti savo ir kitų emocijas, jas valdyti ir nukreipti pozityvia kryptimi. Tokios emocinės sveikatos spragos gali sukelti nesutarimų su komanda, o tai tiesiogiai mažina motyvaciją ir darbo našumą visame versle.
Kaip savijauta atsispindi verslo rezultatuose?
Prasta savijauta gali sukelti domino efektą visoje organizacijoje:
- Priimami prasti sprendimai. Vadovas, kuris yra fiziškai išsekęs arba emociškai pavargęs, linkęs priimti sprendimus, paremtus trumpalaikėmis emocijomis, o ne strategine logika.
- Demotyvuota komanda. Kai vadovas nesirūpina savimi, jis tampa pavyzdžiu komandai, kuri irgi nevertina savijautos, o tai mažina bendrą produktyvumą.
- Išlaidų augimas. Prasta sveikata lemia dažnesnes ligas ir nedarbingumo dienas, o tai daro įtaką darbo efektyvumui ir įmonės pelnui.
Phronesis vadovų akademija Švedijoje, moko vadovus atpažinti prastos savijautos ženklus ir imtis aktyvių priemonių. Dalyviai mokosi ne tik valdyti stresą, bet ir kurti ilgalaikį gerovės jausmą. Per metus trunkančią programą ir nuolatinę grupės bei trenerių priežiūra, tai neišvengiamai tampa nauju gyvenimo būdu ir sveikais naujais įpročiais.
Sprendimas – sąmoningas vadovavimas
Phronesis vadovų akademija Švedijoje yra naujas požiūris į vadovų ugdymą, kuriame ne tik mokoma verslo strategijų, bet ir skiriamas dėmesys vidiniam vadovų augimui. Akademijoje dalyviai mokosi išsikelti aiškius tikslus, efektyviai planuoti laiką, valdyti emocijas ir prioretizuoti savijautą. Tai ne tik pagerina vadovų asmeninę gerovę, bet ir skatina teigiamus pokyčius jų vadovaujamuose versluose.
Tad, kuriai vadovų grupei priklausai? Sėkmingas ir nelaimingas? O kuriai nori priklausyti? Pirmasis žingsnis gali prasidėti nuo investicijos į save Phronesis vadovų akademija Švedijoje
Vaida Strazda, Phronesis vadovų akademija Švedijoje trenerė, verslo konsultantė
