Ar žinojote, kad pietų Švedijos, Skonės regiono naminė degtinė, vėliau išgryninta iki visame pasaulyje žinomos “Absolut” degtinės, yra istorinė Švedijos eksporto rekordininkė? Viskas prasidėjo dar IX amžiaus pradžioje kai jaunas verslo genijus Larsas Olssonas (vėliau pasivadinęs L.O.Smith) nusprendė pasivaržyti su tuometiniu komunaliniu alkoholio monopoliu.
1844 metais Larsui buvo vos 8-eri kai berniukas smalsiai stebėjo tėvų ūkio bankrotą. Vėliau Larsas savo memuarų knygoje rašys, kad jau tąkart jį užbūrė verslas, o kad stebėjo bankrotą jis ir nesuvokė. Siekdami geresnės ateities savo sūnui, vos galą su galu suduriantys Larso tėvai atidavė berniuką globoti šeimos draugui, diplomatui Karlui Smithui. Pastarasis išgalėjo leisti vaiką į mokslus, tačiau imlus paauglys jau po dviejų metų nusprendė, kad viską, ko jam gyvenime prireiks, mokykloje jau išmoko ir dabar ners į verslą.
L.O.Smith
Provincijoje gimusį jaunuolį viliojo Stokholmas. Tuo metu Stokholme vienas vyras vidutiniškai suvartodavo du litrus naminės degtinės per savaitę – tai jaunasis verslininkas greitai pastebėjo kaip sau tinkančią nišą. Pagautas naujos vizijos, Larsas Olssonas taip įsijautė į savo naująjį verslininko amplua, kad net pasikeitė pavardę, tapo L.O.Smith. Pagrindinė jo verslo idėja buvo efektyvinti švaresnės degtinės gamybą.
Pirmoji L.O.Smitho degtinės gamykla, pastatyta 1869 metais Reimersholmo saloje tapo reikšmingu pasiekimu degtinės gamybos istorijoje. Moderniais gryninimo būdais pradėta išgauti aukščiausios kokybės degtinė. Degtinė tuo metu vadinosi “Absoliučiai švarus samagonas” (švediškai: Absolut Rent Brännvin). Reimersholmo sala tuomet nepriklausė Stokholmo savivaldybei, todėl L.O.Smitho gamyklai negaliojo griežti gamybos ir pardavimo ribojimai.
Degtinės gryninimo technologijos idėją L.O.Smithas parsivežė iš Prancūzijos, tačiau namuose, Švedijoje, verslininko laukė rimta konkurencija: vis griežtesnis komunalinis alkoholio monopolis, Systembolaget pradas. Konkurenciją L.O.Smithas pasitiko su žema kaina ir didele reklama. Maža to, jaunasis verslininkas finansavo alkoholio kongresą Paryžiuje, kuriame mokslininkai kalbėjo apie nevalytos naminės degtinės žalą sveikatai – didelis akmuo į konkurentų daržą.
Verslas sparčiai augo ir L.O.Smithas statė naujas gamyklas Malmės, Kristianstado, Karlshamno miestuose su vis modernesniais degtinės valymo įrenginiais ir didesniais gamybos pajėgumais. Tačiau sėkmės ir turtų Švedijoje ambicingam verslininkui nepakako, jis dairėsi tolyn į Europą. Jo planas buvo naminę degtinę vežti iš Rusijos, valyti ją Švedijoje ir plukdyti į kitas šalis. Viskas ėjosi lyg per sviestą kol skandalingu ir, kalbama, prievartos būdu, tuometinis Ispanijos vadovas priėmė naują alkoholio mokestį atgaline data. Įstatymas buvo suformuluotas ir adresuotas būtent L.O.Smitho alkoholio imperijai. Jis prarado 12 milijonų kronų, kas šiai dienai prilygtų vienam milijardui. Tuo pat metu verslininką paliko žmona su jų keturiais vaikais. Sugniuždytas vyras pradėjo naują – klajoklio – gyvenimą. Toliau savo verslumo įžvalgas L.O.Smithas bandė paskolų tarpininkavime Kinijai ir Japonijai, taip pat investuodamas į sidabro kasyklas Pietų Afrikos Respublikoje, kas nešė milžinišką pelną iki šalies vidinio karo 1899. Taip L.O.Smithas antrą kartą per dešimtmetį buvo finansiškai sužlugdytas. Palikęs tolimas šalis grįžo namo į Skonę.
L.O.Smithas mirė 1913 metais. Iš nesuskaičiuojamų jo turtų buvo likę 3 416 kronų.
“Absoluto” degtinės gamyklos ir toliau klestėjo, keitėsi tik jas valdantys. 99% savo produkcijos “Absolut Vodka” eksportuoja, didžiąją dalį į Ameriką. Nesikeičiantis “Absolut” butelio atributas – L.O.Smitho portretas.
Anna Malmhake, koncerno The Absolut Company generalinė direktorė
