Norvegijos verslininkai skundžiasi, jog šalies jaunimas nebenori dirbti. Ūkio darbais užsiima atvykėliai iš Rytų Europos, bet dar labiau stebina tai, kad kavinėse vis dažniau klientus aptarnauja švedai.
Norvegijos pramonės federacijos vadovas Steinas Lieras-Hansenas nepatenkintas, kad jauni žmonės šalyje vis labiau vengia darbo. „Natūralu tapo tai, kad restoranuose gėrimus ir maistą mums atneša švedai, o Rytų Europos šalių piliečiai dažo mūsų namus, skina braškes. Galiu pasakyti tik viena: tai reiškia, kad mūsų jaunimas išlepo. Ir tai tikrai nėra gerai“, – tikino verslininkų atstovas. Norvegija, pradėjusi išgauti naftą praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, netrukus tapo tikra socialinės gerovės valstybe.
Tačiau būtent tai turėjo neigiamų socialinių padarinių. Turtinga šalis gali sau leisti mokėti dideles išmokas darbo neturintiems gyventojams. Tokie asmenys, kaip tikino S.Lieras-Hansenas, tuo naudojasi ir vengia įsidarbinti. „Šiandien turime sistemą, kuri leidžia jauniems žmonėms tinginiauti“, – tvirtino verslininkų atstovas.
Pasak jo, ilgainiui tai gali turėti labai neigiamų pasekmių šalies ekonomikai. „Mes neliksime geriausia pasaulio šalimi gyventi, jei ir toliau leisime darbingo amžiaus žmonėms nedirbti. Norvegijos ekonomika ateityje gali nepakelti šios naštos. Būtent todėl manau, kad šiuo metu yra būtina skambinti pavojaus varpais. Reikėtų susirūpinti, kol nėra per vėlu“, – įsitikinęs S.Lieras-Hansenas. Verslininkų atstovas baiminasi, kad dvidešimtmečių tingumas gali sutrukdyti jiems įsidarbinti ir sulaukus 40 metų.
Mat jų gyvenimo aprašymai atrodys varganai, o dėl patirties stokos tokių darbuotojų nenorės samdyti nė viena įmonė. Tai reiškia, kad visą likusį gyvenimą valstybė bus priversta juos išlaikyti, skirdama didžiules lėšas iš biudžeto. Norvegijos valstybinė įdarbinimo agentūra skaičiuoja, kad žmogus, nuo 25-erių iki pensinio amžiaus gaunantis socialines išmokas, valstybei kainuotų maždaug 1 mln. eurų.
lrytas
