Su Vadimu Sazoniku susipažinau jau senai, kiek atsimenu tai buvo 2005 metų žiema, tuo metu dar ir pats rinkausi kur studijuoti po mokyklos baigimo Vilniuje. Tuo metu Vadimas su savo naujai sukurta organizacija „Danija.info” kaip tik organizavo pristatymus apie galimybes mokslus tęsti Danijoje. Šiandien nuo tos dienos jau praėjo 10 metų, o aš jau 9 metus gyvenu Kopenhagoje. Išgirdęs apie Delfi publikuotą straipsnį, kuriame yra pateikiama visiškai neteisingai interpretuoti faktai apie Vadimą ir jo vykdomą veiklą labai nustebau, dėl to nusprendžiau plačiau pasidomėti ir išklausyti jo istorijos pusę. Šiuo atveju tai buvo visai lengva padaryti, nes šimtus studentų išsiuntęs į Daniją, Vadimas ir pats atsikraustė čia gyventi. Taigi štai Vadimo komentaras apie tą istoriją ir apie tai, ką jis pats pamatė ir galėtų patarti atvykstantiems studentams ir asmenims kurie planuoja čia gyventi.
Atsakymas į galimai konkurentų užsakytą ir Delfi.lt patalpintą straipsnį
Po tarptautinės parodos „Studijos 2015“ naujienų portale Delfi.lt pasirodė straipsnis pavadinimu „Lietuvio gyvenimas: nei mokosi nei dirba, o alga 1,4 tūkst. Eurų“. Vadimas teigia, kad straipsnyje jo nuomonė ir faktai buvo visiškai iškraipyti:
„Po tarptautinės parodos „Studijos 2015“ Delfi.lt pasirodė straipsnis, kuriame daugybė mano minčių ištrauktos iš konteksto. Po valandos trukusio seminaro pateikti keli sakiniai, kurie visiškai neturi nieko bendro su mano pozicija ir požiūriu. Labiausiai stebina tai, kad esu pristatytas kaip sukčius, panaudoti neigiami pavyzdžiai ir palyginimai, o tame pačiame straipsnyje antroje dalyje konkurentų vardas siejamas su pozityviomis sąvokomis. Ypač nustebino ypatingai absurdiška antraštė, kuri neturi nieko bendro su realybe ir praktiškai užprogramavo po straipsniu sekančių neigiamų komentarų laviną. Straipsnį suformuotas taip, kad susidaro įspūdis, kad pats aš esu tas, kuris nelegaliai naudojasi A-kasos teigiamomis išmokomis – tai galima matyti iš skaitytojų komentarų, kurie paveikti emocijų ir nesugebėję kritiškai įvertinti pateiktą informaciją mane tuo kaltina.“
Po šio įvykio Vadimas portalui Delfi.lt nusiuntė pretenziją (pretenzijos originalas čia) dėl pasirodžiusio straipsnio, tačiau naujienų portalas atsisakė publikuoti jo tekstą.
„Keista, tačiau Delfi.lt atsisakė viešinti mano nuomonę, nors po kelių dienų pasirodė panašus straipsnis į tą, kurį aš siūliau publikuoti. Antrajame straipsnyje, vėl buvo pateiktos nuorodos į pirmąjį, jau anksčiau pasirodžiusį straipsnį. Tai visiškas pasityčiojimas, nes nebuvo paaiškinta tai ką aš norėjau pabrėžti iš pat pradžių. Aš nepateisinu jokios nelegalios ar įstatymams prieštaraujančios veiklos. Atvejis su mano pažįstamo broliu, kuris išnaudoja A-kasos sistemą būdamas Lietuvoje, buvo paimtas iš konteksto, kai aš pasakojau, kad baigus mokslus ir gaunant A-kasos išmokas galima 3 mėnesius grįžti į savo gimtąją šalį ir ten ieškoti darbo. Tada paminėjau ir tai, kad kiti žmonės kartais užsibūna ir ilgiau, apgaudinėdami A-kasos sistemą. Tai jokiu būdu nebuvo rekomendacija ar pasiūlymas tai daryti ir kitiems. Tiesiog žurnalistė išgirdo jai patikusį sakinį ir jį vienintelį paėmė iš konteksto ir pateikė kaip viso pasakojimo esmę.“
Gyvenimas Danijoje: kelionė motociklu svajonės link
1604 kilometrų – tiek reikėjo įveikti iki naujos gyvenimo pradžios. Moksleiviams studijas užsienyje organizuojančios įmonės „Fox“ įkūrėjas prieš pusmetį sėdo ant motociklo ir išvyko studijuoti į Daniją. Daugybę metų kitiems pasakojęs apie studijas svetimoje šalyje, Vadimas sugalvojo išbandyti tai, ką nuolat rekomenduodavo kitiems. Tarptautinėje parodoje „Studijos 2015“ „Fox“ įkūrėjas moksleiviams pasakojo, kaip įveikti baimes ir išvengti klaidų atvykus studijuoti į svetimą šalį. Taigi galiausiai ir pats nusprendė išbandyti tai, ką pasakoja ir pataria kitiems.
Gyvenamosios vietos laukė kelis mėnesius
Nusprendusiems išbandyti aukštąjį mokslą kitoje šalyje, vertėtų įsidėmėti kelias taisykles. Vadimas pasakojo, kad ruošimasis studijoms prasideda dar Lietuvoje: „Niekas jūsų išskėstomis rankomis ten nelauks, todėl dar Lietuvoje pradėkite ieškoti gyvenamosios vietos. Tai svarbiausias klausimas, kurį reikia kuo skubiau išspręsti. Geriau susirasti danišką būstą dar Lietuvoje, nes atvykus į svetimą šalį neturint kur apsistoti, tikrai bus sudėtinga“.
Jis pats į Daniją atvažiavo tiksliai nežinodamas kur gyvens. „Dar Lietuvoje pavyko užsirezervuoti bendrabučio kambarį, tačiau reikėjo laukti kol jis atsilaisvins, o eilėje buvau aštuntas. Galvojau, kad eilė greitai pasistūmės į priekį, tačiau viskas buvo šiek tiek kitaip. Atvykus kelias dienas teko apsistoti pas vieną pažįstamą, vėliau gyvenau draugo bute ir tik po kelių mėnesių galėjau kraustytis į savo bendrabučio kambarį. Pas draugą gyvenome keturiese, buvo tikrai linksma, tačiau tokioje aplinkoje sudėtinga susikaupti mokslams. Persikrausčius į bendrabutį, viskas pasikeitė. Tai lyg vieno kambario butas, kuriame turiu savo virtuvę, dušą, tualetą ir net atskirą įėjimą iš lauko“ – prisimena jis.
Klaidūs biurokratijos labirintai
Danijoje gyvenamoji vieta itin svarbi. „Fox“ įkūrėjas pasakojo, kad be namų, negalėsite gauti darbo. Tik tuomet kai sudarote sutartį dėl būsto galite jaustis pilnaverčiu gyventoju su socialinėmis garantijomis.
„Viskas prasideda tuomet, kai pasirašote būsto sutartį. Tada reikia važiuoti į savivaldybę ir užsiregistruoti. Po kelių savaičių gaunate atsakymą ir tarptautiniame studentų centre jums pradeda gaminti kortelę su danišku asmens kodu. Be šito kodo niekaip neatsidarysite daniškos banko sąskaitos ir darbdavys neturės kur pervesti algos. Atlikus visus šituos žingsnius galima pradėti ieškoti darbo. Tai patys svarbiausi reikalai, kuriuos būtina susitvarkyti nieko neatidėliojant“, – pastebi „Fox“ įkūrėjas.
Nori gauti stipendiją – susirask darbą
„Susirasti darbą Danijoje nėra lengva. Čia kaip ir Lietuvoje, neturėsi pažinčių – neturėsi darbo. Iš pradžių bergždžiai siuntinėjau gyvenimo aprašymus, vėliau susipažinau su daugybe žmonių, per kuriuos ir pavyko įsidarbinti. Žinoma, gelbsti ir specialios įmonės – vikarai, kurios studentams padeda kuo greičiau susirasti darbą. Tokių vikarų Danijoje ne vienas, aš užsiregistravau praktiškai visuose, buvau atkaklus, nepasidaviau, nuolat eidavau ir klausdavau, ar dar neatsirado kokio nors darbelio. Jie matė, kad esu ryžtingas, todėl pirmojo darbo pasiūlymo sulaukiau būtent iš jų“, – savo darbo paieškų patirtimi dalijosi V. Sazonikas.
Vadimas įsitikino, kad kiekvienas darbą randa skirtingais keliais: „Vieniems padeda pažįstami, kiti intensyviai siuntinėja gyvenimo aprašymus ir po kelių mėnesių juos pakviečia į darbo pokalbį. Kiti pasikliauja vikarais, likusieji eina į kavines ar restoranus ir gyvenimo aprašymus įteikia administracijos darbuotojams. Visi šitie būdai tinkami, todėl sukūriau sistemą, kuri atvykusiems studentams padės greičiausiai susirasti darbą. Su viena vikaro įmone derinu studentų įdarbinimo sąlygas, kad naujokams darbas būtų pasiūlytas tik atvykus į Daniją“.
Vadimas Sazonikas jau pusmetį mokosi akademijoje (koledže). Paskaitos vyksta kasdien po keturias valandas, tad studijas galima lengvai suderinti su darbu. Aišku, jeigu darbo laikas nesutampa su paskaitomis. Deja, taip nutiko ir „Fox“ įkūrėjui. V. Sazonikas sako, kad iš pradžių jam teko mokytis ir dirbti trijuose darbuose, todėl pirmasis pusmetis Danijoje buvo itin sudėtingas: „Pirmąjį pusmetį nukentėjo mano studijos, nes paskaitų ir darbo laikas sutapo, todėl teko praleisti net 50 procentų paskaitų. Tačiau nieko pakeisti negalėjau. Iš pradžių dirbau sandėlyje, vėliau įsidarbinau vairuotoju – mikroautobusu išvežiodavau maistą. Man labai pasisekė, kad darbui skirtą mikroautobusą galėjau naudoti visą parą. Tai aplinkiniams kėlė nuostabą, nes turėti automobilį Danijoje – tikra prabanga. Todėl tuo pačiu mikroautobusu rytais vežiodavau maistą, o vakarais padėdavau studentams persikraustyti. Šiuo metu dirbu tik bare. Dirbu 4 dienas per savaitę po 4-6 val. Todėl su mokslais viskas susitvarkė, nes dieną galiu lankyti paskaitas“.
Darbas Danijoje studentams reikalingas norint gauti stipendiją, kuri atskaičius mokesčius siekia solidžią 755 eurų sumą. Jei studentas per mėnesį dirba 43 valandas, jis ne tik gauna algą, bet ir stipendiją. Žinoma, už gražias akis pinigų valstybė neduoda. Studentui reikia turėti sutartį su darbdaviu kur numatyta, kad reikės dirbti 10-12 val. per savaitę. Kiekvieną mėnesį algalapyje turi būti nurodyta jog dirbai 43 ar daugiau valandų. Stipendijos galima netekti tuomet, jei per mėnesį uždirbsi daugiau nei 1435 eurų. Jeigu kurį mėnesį studentas dirbo mažiau ar uždirbo daugiau nei numatyta, tuomet teks grąžinti stipendiją.
„Pagaliau po penkių mėnesių viskas susitvarkė. Gaunu algą, stipendiją ir galiu eiti į paskaitas. Viskas stojo į vėžes ir nuolatinį stresą pakeitė puikios darbo ir mokslo sąlygos bei geros emocijos“, – džiaugėsi V. Sazonikas.
Gyvenimo pradžiai – 3,5 tūkstančių eurų
„Fox“ įkūrėjas V. Sazonikas sako, kad gyvenimo pradžiai Danijoje reikia nemažai pinigų. Daugiausia išlaidų – užstatui už būstą. Už savo bendrabučio kambarį iš anksto teko susimokėti 1,8 tūks. eurų. Tačiau tai yra normali suma mokama Danijoje, čia tokie pinigai jau nieko nestebina.
„Viskas kainuoja, todėl gyvenimo pradžiai reikėtų turėti apie 3,5 tūkst. eurų. Šitie pinigai jums atsipirks per pusmetį, blogiausiu atveju – per metus. Priklauso nuo to, kada susirasite darbą ir gausite stipendiją“, – pasakojo V. Sazonikas.
Vadimas jau įsitikino, kad iš pradžių gali būti sunku, tačiau nereikia prarasti tikėjimo, optimizmo ir neleisti blogoms mintims jūsų užvaldyti: „Patikėkite vėliau viskas atsiperka su kaupu. Pagalvokite, Danijoje studijos nemokamos, dabar kas mėnesį gaunu 755 eurų stipendiją, gerą algą ir per mėnesį atskaičius visus mokesčius man lieka daugiau nei 700 eurų“.
Jo teigimu Danijoje nėra brangu, jei turi darbą. Tiesa, valgyti kavinėse ar restoranuose jis sau neleidžia: „Maisto kainos parduotuvėse panašios į lietuviškas. Pavyzdžiui, pienas kainuoja apie 8 kronas, tai maždaug 1 euras, sumuštinių duona panašiai. Buitinės chemijos produktai, skystas muilas net 20 proc. pigesni. Aišku, valgyti mėsą – jau prabanga, ten ji perpus brangesnė, tačiau palyginus perkamąją galią, tikrai nereikia sukti galvos dėl pigesnių maisto produktų. Žinoma, kavinėse ir restoranuose valgyti nepatariu, ten už picą galite sumokėti ir 15 eurų, o kavos atsigersite už 6 eurus“.
Kol kas Vadimas savo ateitį mato Danijoje. „Planuoju studijuoti, bet padarysiu metų pertrauką kadangi po 2 studijų metų galėsiu gauti bedarbio pašalpą apie 5000lt/mėn ir man suteikiama galimybė nemokamai mokytis danų kalbos. Per tuos metus labai intensyviai mokysiuosi danų kalbos kadangi neturėsiu nei dirbti nei studijuoti. Vėliau per 1,5 metų pabaigsiu bakalauro studijas, bet jau mokėsiu kalbėti daniškai, o kuomet moki kalbą ir turi diplomą, daug didesnė tikimybė susirasti gerą darbą ir kiekvieną mėnesį gauti danišką 3600 eurų siekiančia algą“.
