Keisti darbą dėl geresnės karjeros ar išeiti į nežinomybę iš tau netinkančios darbovietės, yra būtinas asmenybės augimo momentas. Reikalauja drąsos ir ne ką mažiau teisinio aiškumo. Tai labai svarbu ir darbdaviui: darbuotojas, kuriam nebesinori eiti į darbą, yra absoliučiai nuostolingas įmonei bei pavojingas negatyvo užkratas visam kolektyvui.
Švedijos darbo įstatymai yra patogūs darbuotojams ir griežti darbdaviams. Tačiau abi pusės turi ne tik savo teisių, bet ir įsipareigojimų viena kitai, todėl kaip teisingai atleisti arba išeiti iš darbo?
Plačiai taikomas bandomasis laikotarpis gali tęstis iki 6 mėnesių. Tai yra laikas darbdaviui ir darbuotojui suprasti, ar naujoji darbo vieta tinkama žmogui. Darbdaviui apsisprendus atsisveikinti su darbuotoju bandomojo laikotarpio metu, nebūtina nurodyti atleidimo priežasties. Jeigu darbuotojas pats apsisprendė išeiti iš darbo bandomuoju laikotarpiu, galioja tas pats kaip ir darbdaviui – raštiškas pareiškimas apie nutraukiamą sutartį, nurodyti priežastį nėra būtina, išeiti galima iš karto jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Įprasta praktika apie bandomojo darbo laikotarpio nutraukimą pranešti dvi savaites iki atleidimo/išėjimo, tačiau įstatymo, apibrėžiančio šį laikotarpį, nėra. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys atsisveikinti gali nedelsiant.
Jeigu bandomasis laikotarpis baigėsi ir nei viena iš šalių nepareiškė noro nutraukti sutartį, įdarbinimas automatiškai virsta į neriboto laiko darbo kontraktą (nereikia atskiros sutarties), kurio nutraukimą įstatymai reguliuoja jau kur kas griežčiau nei bandomąjį.
Išeinantis iš nuolatinio darbo asmuo, turėtų įsitikinti, koks sutartyje nurodytas laikas, kurį privalu atidirbti nuo pareiškimo apie išėjimą dienos. Pareiškimą pateikti raštu, tačiau darbuotojas neprivalo nurodyti išėjimo priežasties. Įstatymas numato nuo vieno iki trijų mėnesių atidirbimo laikotarpį (priklauso nuo išdirbto laiko), tačiau jeigu sutartyje yra numatyta kitaip, galioja susitarimas. Nors išėjimo ar atleidimo laikas paprastai būna emociškai sunkus, darbuotojas privalo atidirbti įprasta tvarka, įprastais rezultatų siekiais bei laikantis lojalumo įmonei. Jeigu santykiai sugadinti ir darbdavys nenori leisti darbuotojui dirbti po pranešimo apie nutraukiamą sutartį, jis gali įsakyti palikti darbo vietą nedelsiant, tačiau paskutinių mėnesių atlyginimą sumokėti privalo.
Vaida Strazda, Consultė ekonomi & juridik AB direktorė
Darbdavys turi du būdus atleisti neriboto laiko darbo kontraktą turintį darbuotoją: darbo trūkumas įmonėje (dažniausiai naudojamas) arba asmeninių darbuotojo savybių netinkamumas (reikalauja įrodymų profsąjungai). Abiem atvejais galioja 1-3 mėnesių atleidimo laikotarpis. Skirtingai nei iš darbo išeinantis darbuotojas, darbdavys privalo nurodyti atleidimo priežastį. Pats grubiausias atleidimas iš darbo yra “čia ir dabar”. Tam būtina labai rimta priežastis ir įrodymai, pavyzdžiui pagautas už rankos vagiantis (narkotikų ar alkoholio paveiktas darbuotojas Švedijoje nėra priežastis žmogų atleisti). Toks drastiškas išmetimas iš darbo Švedijos darbo teisėje egzistuoja teoriškai, tačiau praktiškai retas darbdavys drįsta jį naudoti – pritrūkus įrodymų tai gali kainuoti šimtus tūkstančių kronų žalos atlyginimą atleistajam.
Apstu darbdavių laimėtų teismo atvejų ir didelių žalos atlyginimo sumų iš buvusių darbuotojų, kurie paskutinį mėnesį darbe išnaudoja kenkti darbdaviui nesilaikant lojalumo. Net ir pasibaigus atleidimo/išėjimo iš darbo terminui, reikia žinoti, kokie teisiniai ribojimai galioja buvusiam darbuotojui. Įmonės paslaptį (gamybinę, klientų duomenų, kainodaros ir kt.) saugo įstatymas, kuris draudžia buvusiam darbuotojui atskleisti ar naudoti gautą informaciją. Teisiantis teisme galimas žalos atlyginimas, baudos ar net kalėjimo bausmė.
Ką daryti, jeigu iš darbo atleido neteisėtai?
Pirmiausia ir paprasčiausia yra kreiptis į savo profsąjungą, tam būtina yra būti nariu iki atleidimo. Jeigu atleistasis nėra profsąjungos narys, reikia kreiptis į darbo teisės advokatą. Advokatui įvertinus atleidimo aplinkybes kaip tinkamas bylai vystyti toliau ir ją laimėti, advokato kaštus ieškovui gali kompensuoti Švedijos valstybė. Sistema sudaryta taip, kad visi, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos, galėtų apginti savo teises. Įmonių draudimai, kaip taisyklė, darbdaviams nekompensuoja ginčo su darbuotojais teismo išlaidų.
Kada darbuotojui priklauso išeitinės kompensacijos?
Dauguma iš darbo išeinančių ar atleistų žmonių negauna jokių specialių kompensacijų, nes nėra įstatymo, kuris tam įpareigotų. Kompensacijos galimos tik tariantis su darbdaviu ir tai veikia kaip derybinis faktorius, pavyzdžiui: darbdavio noras rinktis darbuotojus mažinant personalą. Už papildomą kompensaciją sutartinai iš darbo išeina tas, kuris pagal įstatymą galėtų likti dirbti (dirba ilgiau nei tas, kurį darbdavys nori pasilikti įmonėje). Kompensacijos dažniausiai derinamos su profsąjunga.
Teisingai iš darbo išeinantis ar atleidžiamas asmuo privalo atidirbti sutartyje numatytą paskutinį laiką, kas suteikia darbdaviui galimybę rasti naują darbuotoją. Už tai išmokama įprasta alga taip pat išmokami sukaupti atostoginiai pinigai.
Tiek darbo pradžia, bandomasis šešių mėnesių laikotarpis, tiek darbo pabaiga, nuo vieno iki trijų mėnesių, yra svarbūs abiems pusėms, darbuotojui ir darbdaviui. Darbo kultūra ir savigarba labai pasitarnauja abipusių ar vienašalių darbo santykių skyrybų atvejais.
