Knygos, susitikimai, edukaciniai užsiėmimai ir panašios veiklos – svarbi visapusiško vaikų lavinimo dalis, neretai reikšminga ir suaugusiems. Na, o emigracijoje itin išryškėja kokybiškų veiklų vaikams, padedančių išlaikyti ryšį su tėvyne, poreikis. Todėl siekiame jums padėti ir supažindinti su tokių veiklų galimybėmis ir šį kartą pasakojame apie knygų leidėjo ir edukatoriaus Gintaro Kaltenio bei jo komandos rengiamas kūrybines dirbtuves ir kitas didelio vaikų susidomėjimo susilaukiančias veiklas.
– Sveiki, Gintarai, malonu matyti – kas vėl atvedė pas mus?
– Laba diena, tikrai, mes pažįstami nuo straipsnelio apie legendinį Alšį laikų. Labai didžiavausi ir džiaugiausi, kad ir mūsiškiai „skandinavai“ Jūsų puslapiuose perskaitys ir sužinos tikrą istoriją apie šunį Alšį, kuris pirmąją „Juodosios jūros“ ekspedicijos dieną prisijungė prie mūsų komandos, apie Alšios kunigaikštį Alšį, kuris gyveno prieš 1000 metų, ir apie mūsų žygį žemaitukais į Juodąją jūrą. O dabar ten, kur girdėme žirgus kaip Vytautas Didysis, vyksta karas.
– O kaip sekasi Jums?
– Ačiū, neblogai – po „Alšio iš Alšėnų“ išleidome dar bent 8 knygas vaikams, šiuo metu ruošiame naują. Į knygą mes žiūrime kaip į tęstinį projektą: ruošiame edukacines programas, skirtas būtent tai knygai, taip pat būtinai siūlome kūrybines dirbtuves (tai vienas iš mėgstamiausių vaikų užsiėmimų).
Pavyzdžiui, knygų serijai „Pikselio kelionės“ (už kurią gautas Lietuvos rašytojų sąjungos apdovanojimas) turime aukštos kokybės meninį knygos ištraukos video įskaitymą, spalvinimui – Užkūdrės žemėlapį-planą su dideliu Pikselio kryžiažodžiu (šios knygos herojai gyvena šiame išgalvotame miestelyje), o kūrybinėms dirbtuvėms – pasigaminti burinį, bebenzį, ekologišką, iš perdirbtų medžiagų laivelį, kuris tikrai plaukia, tereikia rasti balą ir pūstelėti į bures…
Šios serijos knyga „Rainiuko Pikselio ir pradinuko Petriuko nuotykiai Londone“ turi net savo parodą: ji keliauja po Lietuvą, pradėjusi kelią nuo Seimo. Tai toks naujas žanras, kurį „išradome“ su mūsų dailininke Rita: knygos iliustracijos plius trumpos teksto ištraukos (paroda skatina skaityti knygą).
Na, o kitam knygų serialui (mums dažnai „išeina“ knygų serialai, nes gaila atsisveikinti su herojais): „Sek Lietuvos istorijos pėdsakais. Detektyvai Litas ir Centas imasi darbo“ sukūrėme ne tik meninį video įskaitymą, bet ir pažintinį filmą „Džinsai kvepiantys laisve“, pagal to paties pavadinimo knygutę vaikams. Juosta labai sėkmingai pristatyta Lietuvoje ir užsieniuose, LR ambasadoje Varšuvoje, rodytas per „Lryto TV“, Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje apdovanotas pačia I vieta (iš 96 pretendentų). Juokaujame, kad knyga skirta vaikams, o filmas daugiau suaugusiems, tad sudėjus turime puikų renginį visai šeimai. Filmas trunka panašiai tiek, kiek vaikai užtrunka kūrybinėse dirbtuvėse – 20 minučių.
– Ir kur pristatote šias knygas, filmus? Kūrybines dirbtuves?
– Per kelius pastaruosius metus apkeliavome vos ne visą Lietuvą, buvom ir užsieniuose: Londone, LR ambasadoje Varšuvoje, Niurnberge ir Štutgarte šventėme Laisvės dieną Kovo 11-ąją. Visur vaikai mielai skaito lietuviškas knygas, noriai dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, bendrauja. Į pristatymus ir kūrybinę „gamybą“ dažnai įsitraukia ir tėveliai, ir mokytojai ar bibliotekininkai. Labai stengiamės, kad pristatymo programa patiktų vaikams, būtų pažintinė, pamokanti – aš, kaip buvęs mokytojas, manau, jog perskaitęs knygą privalai sužinoti ar išmokti ką naujo. Vesdami renginius, atidžiai stebime vaikus – jei auditorija kiek pavargo, nusilpo dėmesiukas, keičiame temą, pereiname prie kito punkto. Mūsų „elektoratas“ yra 8–12 metų amžiaus mokiniai.
Norėtumėme susidraugauti su daugiau lietuvių bendruomenių, mokyklų. Nors tai ir nėra mūsų tiesioginis darbas, mes noriai vykstame ten, kur mus kviečia – tai mūsų edukacinė misija. Mes tikrai mokame tai daryti ir tai teikia mums džiaugsmą.
– Ar vaikams nebaisus žodis „Edukacija“?
– Tikrai ne, mūsų knygose daug nuotykių, netikėtų situacijų, linksmų ir įdomių nutikimų, iš kurių galima pasijuokti. Pastebėjome, kad „Pikselio kelionių“ knygas mokytojai ar auklėtojai naudoja per pamokas – mokyklose, net darželiuose. Ir tai nenuostabu, nes šios knygos yra daugiasluoksnės – nuotykingą tekstą keičia edukaciniai, pažintiniai puslapiai.
Žingeidūs mokiniai juos vertina, nes perskaičius šias knygas paprastai gauni riebų dešimtuką iš istorijos, geografijos ar kultūros istorijos. Mažesnis skaitytojas gali peržvelgti piešinius, iliustracijas, didesnis – skaityti apie herojų nuotykius. Visai neseniai išleidome trečią šio serialo knygą „Petriuko anekdotai“ ir sukūrėme pramoginę programėlę vaikams „Gyvenkime linksmiau“.
Ypač noriai vaikai ir juos lydintys suaugėliai dalyvauja „Anekdotų karaliaus“ rinkimuose. Karaliais tampa pasakę vaikišką anekdotą, užminę mįslę, minklę ar papasakoję įdomų atsitikimą. Toks edukacinis humoras tikrai nėra baisus, o edukuojantis išmokti trumpai, raiškiai ir išraiškingai pasisakyti prieš klasę, draugus, mokytojus. Žinoma, kiekvienas dalyvis gali pasirinkti, ar to nori – jokios prievartos. Varšuvos šeštadieninėje mokykloje anekdotus, kartu su vaikais, noriai sakė ir mokytojai, ir tėvai, ir net pats ambasadorius. Ir jie visi tapo vaikiškų anekdotų karaliais!
– Jūsų renginiai skirti tik vaikams?
– Daugiausia taip, tačiau džiaugiamės, jei mūsų pristatymuose dalyvauja mokytojai ir tėveliai. Taip ir vaikams smagiau, ir nereikia lydinčius tėvus laikyti už durų. Turime renginių, skirtų visai šeimai – ir tėveliams, ir mažesniems ar didesniems broliukams ar sesėms. Turime ką pasiūlyti ir suaugusiems (žinoma, juose gali dalyvauti ir šeima, ir vaikai).
Grįžęs iš ekspedicijų žemaitukais, kuriuose dalyvavau kaip raitelis ir komandos metraštininkas, išleidau knygų, o iš Pašto kelio žygio karietomis „Sankt Peterburgas – Varšuva“ – didelį tekstų ir foto albumą. Tad valstybinių švenčių metu ar kita proga, mus kviečia prisiminti šias ekspedicijas, atšvęsti Laisvės dieną ar panašiai. Beje, turime ir puikų pilno metro, profesionaliai sukurtą valandos trukmės filmą iš kelionės į Juodąją jūrą (su angliškais titrais) – per pristatymus būtinai jį peržiūrime.
Dažnai į šiuos renginius, susitikimus kviečiame įdomius pašnekovus: žygių dalyvius, eruditą, profesorių etmologą Libertą Klimką (jį vadiname vaikščiojančiu googlu arba enciklopedija) ar buvusį Izraelio kultūros ataše, dabar LTV laidos „Daiktų istorijos“ vedėją ir kūrėją Saulių Pilinkų. Jo balsas, intonacija nepalieka salėje abejingų.
– Gal būtų pats laikas pristatyti Jūsų komandą?
– Labai džiaugiuosi galėdamas tai padaryti – komanda yra didelė sėkmės dalis. Mūsų komandą sudaro dvi šeimyninės poros, panašiai kaip ABBA (taip taupiau ir patikimiau) :). Komandoje kiekvienas narys dirba savo darbą pagal specialybę: aš – rašytojas ir edukatorius, mano žmonelė Raselė – renginių moderatorė ir vedėja, Rita Anskaitienė – iliustratorė ir animatorė, jos vyras Eimantas – vedėjas, skaitovas ir muzikantas. Pasitaiko, kad ne visuomet jis gali su mumis dalyvauti – yra VRM orkestro vyr. dirigentas, dėsto muzikos mokykloje.
Noriu papildomai pridurti kelis žodžius apie dailininkę Ritą: ji nuostabi animatorė, todėl jos iliustracijos labai gyvos, vitališkos, koloringos, herojai plastiški, išraiškingi – ne veltui sakoma, kad knygos pirmiausia perskaitomos piešiniais…
– Daugelis mokytojų ir tėvų skundžiasi: vaikai vis mažiau skaito, įlindę į telefonus, nebemoka net bendrauti. Kaip Jūs matote ir sprendžiate šią problemą?
– Prievarta yra pats prasčiausias būdas spręsti problemas. Kai dauguma tėvelių ar mokytojų griežtai sako „Mesk telefoną, eik skaityti“, mes tvirtiname priešingai: „Imk telefoną ir eik skaityti“. Dauguma mūsų leistų knygų yra interaktyvios – QR kodų pagalba į knygos puslapius integruojame nemažai papildomos ir būtinai įdomios vaikams medžiagos: tai gali būti su knygos siužetu susiję video filmai, straipsniai, nuotraukos, užduotėlės, interaktyvūs kryžiažodžiai. QR kodai, žinoma, nėra naujovė, bet labai svarbu turinys. Manau, pasaulio laukia inovatyvi ir interaktyvi ateitis, tad nereikia tam priešintis, geriau rasti būdų, kaip prie jos išradingai prisitaikyti.
Pėvėzė, knygoje „Alšis iš Alšėnų“ yra integruotos 7 ištraukos iš pilno metražo filmo „2000 km istorijos“ apie ekspediciją į Juodąją jūrą žemaitukais. Skaitydamas knygą, gali tuos siužetus peržiūrėti, pamatyti Alšį gyvai, išgirsti kaip jis loja, ar apie ką šnekasi raiteliai ir žemaitukai. Išleidę „Alšį iš Alšėnų“, dalyvavome Vilniaus knygų mugėje.
Mūsų nuolatinis rėmėjas „Mažoji Ragainė“ panašiomis progomis nuolat kepa mums nuostabius tortus su knygų viršeliais (iš specialaus valgomo kremo). Tyčia ar netyčia pastebėjome, jog nuskenavus torto viršelį, įsijungia filmai… tai buvo pirmas pasaulyje išmanusis tortas!
Esame sukūrę Facebook’o profilį „Pikselio kelionės“, jame skelbiame naujienas, vaikai, ar kiti skaitytojai gali rašyti, siųsti nuotraukas, užduoti klausimus, vyksta konkursai. Bendraukime ir ten!
Žiūrėk ir klausyk:
– Minėjote, Jūsų dukros gyvena užsieniuose? Papasakokite apie jas?
– Su žmona turime tris nuostabias dukras – du trečdaliai iš jų gyvena tolėliau nuo namų: Kopenhagoje ir Anglijoje, tik pirmoji dukra su šeima Vilniuje, ačDie, netoli mūsų. Jas ir anūkus lankydami, gyvename trikampiu.
Kadangi jūs esate į Skandinaviją orientuotas portalas, plačiau papasakosiu apie Kopenhagą: pirmiausia, tai puikus susisiekimas su Vilniumi ar Kaunu – valanda su uodegėle ir esi vietoje, dar pusvalandis metro – ir atsirandi miesto centre.
Mūsų dukra Gabija Kaltenytė baigė puikų, garsėjantį inovacijomis Vito Beringo universitetą Horsense (esame dėkingi Danijos Karalystei – mokslas nemokamas), buvo labai aktyvi, tapo net universiteto studentų pirmininke. Todėl turi draugų visame pasaulyje… Gyvena Kopenhagoje tarp dviejų kanalų, šalia tvenkinio ir parko. Nuostabi vieta! Išėjusi pasivaikščioti, paleidžia šuniuką Lapę – jam yra kur palakstyti, jis taip pat turi nemažai draugų. Lapė irgi buvusi vilnietė!
Šiuo metu dukra augina lėliuką, jis, t.y. ji, matyt, laisvai kalbės 2, 3 ar 4 kalbomis. Gabija dėsto architektūrą studentams, siekia profesorės vardo, o mažoji anūkėlė kasryt su tėčiu ar mama keliauja į edukacinį mažųjų architektų darželį, vežimėliu arba dviračiu – ten daug žaidžia ir bendrauja, o miega lauke… Mums tai buvo, galima sakyti, šokas. Mes, seneliai (žinoma, mes jauni seneliai), mokomės iš vaikų gyventi iš naujo: per dieną – tik vienas svarbesnis darbas, neskubėk, pirma pagalvok, tik vėliau padaryk…
Atvirai pasakius, esame įsimylėję CPH: tai miestas – perlas, kuriame ypatinga atmosfera. Esame pakerėti kanalų, parkų, tvarkos, čia nėra dangoraižių ir betono džiunglių, agresijos, labai patinka šiek tiek lėtesnis miestiečių gyvenimo būdas ir socialinis teisingumas, ko taip trūksta Lietuvoje. Danai, pastebėjome, nemėgsta reklamuotis, rengtis ryškiai, triukšmingai ar iššaukiamai, renkasi ramias spalvas, siekia gyventi kokybiškai, ramiai, tausoti gamtą. Ne demonstracijai, ne pasirodymui, ne dėl kitų, o dėl savęs. Yra ir toks terminas, kalbant apie interjero ar rūbų madas ar gyvenimo būdą: Prabangioji Skandinavija. Jis mums labai tinka.
– Jei Jus pakviestų kokia Skandinavijos lituanistinė šeštadieninė mokyklėlė, ar lietuvių bendruomenė, kokią programą pasiūlytumėte?
– Pradžiai siūlytumėme pasirinkti vieną iš mūsų knygų: gal iš knygų serialo „Pikselio kelionės“ (beje, trečioje serialo knygoje rainiukas Pikselis su draugais keliaus per Skandinaviją, ieškodami vikingų lobio – knyga jau parašyta, laukiu, kol dailininkė Rita turės bent kiek laiko), gal „Petriuko anekdotus“, o gal Lito ir Cento detektyvus. O gal apie legendinį Alšį?
Toliau derintume programą, kūrybinių dirbtuvių temą. Sutarę sėstumėme į lėktuvą ar mašiniuką (mėgstame keliauti, tyrinėti) – ir mes vietoje. Dažnai ir knygų atsivežame, kurias galima čia pat vietoje įsigyti. Autografai nemokami 🙂
– Kur galima rasti Jūsų knygų ir kaip Jus prisikviesti į renginį?
– Tai labai paprasta: mūsų knygos yra visuose Lietuvos knygynuose, fiziniuose ir internetiniuose, kai kurios – „Amazon“. Taip pat mūsų namų knygynėlis „Beržo tošis“ siūlo knygas „gamintojo“ kainomis.
Rašykite:
[email protected], FB: Pikselio kelionės, Foto Sąjūdis.
Skambinkite:
+370 68796803, būtinai atsakysime.
– Iki greito ir mielo!
